Ugdymas darželyje

Mums svarbu, kokiu Žmogumi užaugs Jūsų vaikas, kokias kompetencijas jis įgis, kokią pažangą padarys.

PRINCIPAI

Ugdymo principai darželyje

Darželyje laikomės humanistinės pedagogikos principų, prijaučiame skandinaviškai intuityviajai pedagogikai, naudojame nemažai Valdorfo pedagogikos elementų. Laikomės bendrųjų vertybių ir holistinio požiūrio į vaiką, tačiau kiekviena vaikų grupė yra unikali, dirba pagal savo programą, sukurtą tos grupės profesionalių pedagogų ir pritaikytą grupėje esančių vaikų amžiui ir poreikiams.

Vaiko laisvės ir teisės

Suaugusysis vaikui turi sudaryti sąlygas, kurios užtikrina pagrindines jo teisę į:

  • nesuvaržytą judėjimą. Jei aplinka nesaugi judėti, svarbu pašalinti, patraukti pavojingus objektus, nesuvaržant vaiko judėjimo laisvės;
  • vaiką tausojančią ir saugią aplinką;
  • meilę ne už nuopelnus ar pasiekimus, o už tai, kad jis yra;
  • TIKRĄ, laimingą bei žaidimų kupiną vaikystę;
  • augimą, pažinimą ir vystymąsi savo tempu, o ne pagal suaugusiųjų įsivaizdavimą;
  • savarankiškus atradimus, nes atradimų džiaugsmas – vienas iš svarbiausių džiaugsmų žmogaus gyvenime;
  • harmoningą gyvenimo ritmą (įkvėpimą lydi iškvėpimas).

Ribos

Ribų nustatymas yra būtinas suaugusiojo veiksmas tam, kad vaikas jaustųsi saugus, galėtų orientuotis savo santykyje su kitais žmonėmis ir jį supančia aplinka. Nustatant ribas vaikui galioja taisyklė: gerai tai, kas nekenkia pačiam vaikui, jį supančiai aplinkai ar kitiems žmonėms. Svarbiausia nuostata – taisyklės (ribos) turi būti teisingos, visiems vienodos ir nekintančios.

Vaiką supanti socialinė aplinka

Vaiką turi supti tokia socialinė aplinka, kad jis užaugtų Žmogumi. Aplinkoje sutinkant žmones, kurie vadovaujasi tam tikromis moralinėmis nuostatomis, atitinkamai formuojasi ir vaiko požiūris į pasaulį, žmones, moralę. Jeigu norime, kad vaikas kokiu nors taptų, tai ir patys turime tokie būti. Vaikai labiausiai “mėgdžioja” ne tai, kas sakoma ir daroma, o vidines suaugusiųjų būsenas.

Fizinė erdvė

Vaiko sveiko fizinio kūno formavimuisi labai svarbūs šie faktoriai:

  • Sveika ir ekologiška mityba. Tai yra pagrindinis organizmo aprūpinimo reikalingomis medžiagomis šaltinis. Todėl mityba turi būti subalansuota, sveika, o maistui naudojami produktai – ekologiški.
  • Natūralios medžiagos vaiko aplinkoje: baldai, apdailos medžiagos, žaislai, jo rūbai (medžiagos, kurios tiesiogiai liečiasi su vaiko kūnu).
  • Iš natūralių, neišbaigtų medžiagų pagaminti žaislai. Tai aktualu siekiant dviejų tikslų: natūralaus jutimų vystymosi ir natūralaus vaiko kūrybingumo bei vaizduotės.
  • Rami, vaiko jutimus tausojanti aplinka (spalvos, garsai). Jeigu paklaustume, kas labiau lavina vaiko jutimus (ar medžiagos jutimams stygius, ar jos perteklius), būtų akivaizdu, kad kai pojūčio trūksta, reikia įtempti visus raumenis, kad jį pajustum, dėl to raumenys yra labiau lavinami. Ryškios, įkyrios spalvos, aštrūs garsai, sintetiniai pojūčiai ne tik bukina vaiko jutimus, bet ir kenkia jo vidiniam stabilumui.

Kuo daugiau gryno oro ir judėjimo laisvės

Judėdamas ir kuo daugiau būdamas gryname ore vaikas auga sveikas, teisingai formuojasi jo raumenų sistema, vystosi stambioji ir smulkioji motorika. Fiziškai aktyvūs vaikai užauga sveikesni, stabilesnės psichikos, rečiau patiria kalbos sutrikimų. Moksliškai įrodyta, kad mažai judantiems vaikams dažniau prireikia logopedo pagalbos, jau nekalbant apie bendrą jų sveikatos būklę.

Ritmas: dienos, savaitės, metų laikų, metų

Dienos ritmas pasireiškia tuo, kad kiekvieną intensyvią vaiko veiklą, t. y. įkvėpimą, lydi iškvėpimas – galimybė atsipalaiduoti, “suvirškinti” patirtus įspūdžius, gautus iš intensyvios veiklos. Tik ritmingai gyvendamas vaikas užauga geros sveikatos ir stabilios psichikos. Kitaip sakant, ritmas vaikui reikalingas dėl 2 priežasčių:

  • Fiziologinės. Pagal tai, kokiu maždaug laiku vaikas valgo, miega, eina į kiemą, žaidžia ir ilsisi, organizmas kiekvienai dienos daliai gali pasiruošti: prieš valgymą išskirti reikiamus virškinimo fermentus, prieš einant į kiemą suaktyvinti imuninę sistemą, prieš miegą – pasiruošti augimui ir pan. Ritmas yra būtinas vaiko fizinei sveikatai.
  • Psichinės. Akivaizdu, kad ritmas prisideda prie vaiko saugumo jausmo užtikrinimo. Jam tiesiog būtina žinoti, kas po ko vyksta per dieną, savaitę, mėnesį ar metus. Dėl šio žinojimo vaikui tampa ramu ir saugu gyventi.

POREIKIAI

Vaiko poreikių patenkinimas

Tikrieji vaiko poreikiai ir jų tenkinimas

A. Maslow poreikių piramidėje išskiriami 6 svarbiausi poreikių lygmenys (žemesnieji poreikiai – apačioje):

  • transcendentiniai poreikiai,
  • savirealizacijos poreikiai,
  • savivertės poreikiai,
  • meilės ir socialiniai poreikiai,
  • saugumo poreikiai,
  • fiziniai poreikiai.

A. Maslow teigimu, tik patenkinęs žemesniuosius savo poreikius, žmogus pereina prie aukštesniųjų poreikių tenkinimo. Taigi, išvardinti žmogaus poreikiai sudaro hierarchinę sistemą, kurioje yra judama nuo apačios (žemesnių poreikių) link viršaus (aukštesniųjų poreikių). Per pirmuosius septynerius vaiko gyvenimo metus šios hierarchijos pasireiškimas yra ypač ryškus, t. y. nepatenkinus vaiko žemiausiojo lygmens poreikių (fizinių, saugumo ir meilės), jis negali atsiverti aukštesniųjų poreikių (savivertės, savirealizacijos, transcendentinių) patenkinimui.

Vaiko fizinių poreikių patenkinimas

Mūsų darželyje vaikus supa jauki namų aplinka. Baldai pagaminti iš natūralių medžiagų ir pasižymi pastelinėmis spalvomis. Vaikai žaidžia žaislais, pagamintais iš natūralių medžiagų, dauguma jų – vienetiniai, pagaminti pedagogų arba tėvelių rankomis ir, žinoma, su meile. Didelį dėmesį skiriame sveikai vaikų mitybai. Kiekvieną dieną einame į kiemą, kur vaikai gali laisvai judėti, žaisti, bėgioti ir taip tyrinėti pasaulį.

Vaiko fizinis saugumas

Fizinis vaiko saugumas užtikrinamas kuriant saugią fizinę aplinką, kuri kartu nėra sterili ir leidžia natūraliai formuotis vaiko savisaugos instinktams.

Vaiko emocinis saugumas

Svarbiausia sąlyga užtikrinant vaiko emocinį saugumą – šalia jo esantis emociškai stabilus ir pusiausvyrą išlaikantis suaugęs žmogus. Tam pasirengti reikalinga pedagogų saviugda – itin svarbi mūsų pedagoginio darbo dalis.
Vaiko emocinį saugumą kuria ir dienos, savaitės, mėnesio bei metų ritmas gyvenime, taip pat aiškios ribos ir taisyklės, padedančios jam adekvačiai orientuotis santykyje su kitais žmonėmis ir supančia aplinka

Vaiko poreikis būti mylimam

Nuoširdžiai domimės kiekvienu vaiku ir mylime jį už tai, kad jis yra, o ne už kažką konkrečiai.

Vaiko santykis su suaugusiuoju

Kuriame erdvę, kurioje vaikas nebijotų būti savimi ir klysti (klaidos yra galimybė mokytis). Santykyje su vaiku vadovaujamės empatijos principu: stengiamės pajusti ir suprasti vidines priežastis, nulėmusias vienokį ar kitokį vaiko elgesį. Savo pavyzdžiu rodome vaikui, koks turi būti žmogus ir jo santykis su savimi bei kitais žmonėmis.

Vaiko poreikis bendrauti su bendraamžiais

Mišraus amžiaus darželio grupės sukuria sąlygas įvairiapusiam socialiniam klimatui: mažesnieji turi motyvaciją augti, o vyresnieji mokosi rūpintis mažesniaisiais, ugdo pasitikėjimą savimi, valią ir atsakomybę. Vaikai turi teisę į vaikiškus santykius: mes, suaugusieji, įsikišame tik tada, kai situacija tampa per sudėtinga vaikų jėgoms. Konfliktus sprendžiame ne ieškodami kaltųjų, o stengdamiesi pozityviai ištaisyti susidariusią padėtį.

Vaiko savivertės ugdymas

Kiekvieną pokytį pradedame nuo savęs – pagarbos jausmo kitam žmogui ugdymo visų pirma savyje. Žiūrime į vaiką kaip į vientisą ir unikalią asmenybę. Dirbame ne su konkrečiais vaiko talentais ar išskirtiniais bruožais (nors juos stebime), bet sudarome erdvę vaikui visapusiškai skleistis.

Vaiko saviraiškos ir savirealizacijos poreikio užtikrinimas

Leidžiame vaikui susikoncentruoti į procesą. Priimame kūrybą kaip jo saviraiškos, o ne iš anksto numatyto meninio rezultato formą. Vaikas į veiklą įtraukiamas ne manipuliuojant (teigiamu ar neigiamu vertinimu), bet kuriant erdvę, natūraliai žadinančią jo susidomėjimą, norą kurti ir dalyvauti. Leidžiame kurti ir fantazuoti be suaugusiųjų pasaulio klišių (saulė nebūtinai turi būti geltona, o pieva – žalia). Pasitikime tuo, kad kiekviename sveikame žmoguje yra užkoduotas noras augti ir tobulėti, todėl svarbiausia – jo neužgniaužti.

Žaidimas – ypatinga vaiko veikla, per kurią jis patiria saviraišką ir savirealizaciją. Svarbus suaugusiojo uždavinys – sudaryti vaikui sąlygas ir erdvę žaisti.

Transcendentinių vaiko poreikių patenkinimas

Mes skatiname vaiką puoselėti jo savitą požiūrį į matomą ir nematomą pasaulį, tikėti stebuklais ir pasakomis.

Bendradarbiavimas, kad vaiką supanti aplinka būtų vieninga

Suaugusiųjų santykiai (ir tarpusavio, ir su tėvais) sukuria bendrą atmosferą ir lemia vaiko aplinką. Tik tada, kai abi pusės dalijasi informacija, jos gali matyti visapusišką ir objektyvią vaiko situaciją. Todėl mes:

  • dirbame bendram labui – vardan vaiko gerovės;
  • į kontaktą einame pasitikėdami ir geranoriškai;
  • mokomės vieni iš kitų;
  • drauge ieškome geriausio sprendimo.

KOMPETENCIJOS

Vaiko kompetencijų darželyje ugdymas

1. Socialinės ir emocinės kompetencijos, asmenybės formavimas:

  • Socialinės ir emocinės kompetencijos;
  • Vertybinis ugdymas.

2. Akademinės kompetencijos:

  • Kalbos ir mąstymo;
  • Pažinimo;
  • Kūrybingumo ir vaizduotės;
  • Sensorikos ir suvokimo vystymas.

3. Darbinės kompetencijos:

  • Motyvacijos;
  • Dėmesio koncentracijos ir valios;
  • Savarankiškumo.

4. Sveikatingumo įgūdžiai.

1. Socialinės ir emocinės kompetencijos, asmenybės formavimas:

Socialinės ir emocinės kompetencijos

Nė vienas žmogus negimsta jau turėdamas socialinius įgūdžius – jie yra įgyjami. Socialinių įgūdžių mokymosi procesas prasideda šeimoje, tęsiasi darželyje, vėliau – mokykloje.

„Pažinimo medžio“ darželyje vaikas yra rengiamas gyvenimui, visapusiškai ugdoma jo asmenybė, jis skatinamas reikšti ir suprasti savo ir kitų jausmus, tinkamai spręsti konfliktus, atleisti ir atsiprašyti, mokomas kūrybiškai mąstyti, priimti save ir kitus, išmokti veikti savarankiškai ir bendradarbiaujant su įvairiausiais žmonėmis.

Socialinės, emocinės kompetencijos yra vienos svarbiausių ne tik šiame amžiaus tarpsnyje, bet ir visame žmogaus gyvenime. Būtent šiuo metu įgyti įgūdžiai, patirtys atsiliepia tolesniame gyvenime, vaiko kuriamuose socialiniuose bei šeimos santykiuose.

Vertybinis ugdymas

„Pažinimo medžio“ darželyje skatiname vaiką per asmeninę patirtį suprasti esmines žmogaus vertybes ir suformuoti gėrio, grožio, tiesos orientyrus. Tai ateityje per pavyzdžius artimiausioje aplinkoje (šeimoje, darželyje) padės jam suprasti, kas yra moralu ir etiška.

Mūsų darželyje pedagogai moralinį-etinį auklėjimą sąmoningai taiko kaip neatsiejamą bendros mūsų ugdymo įstaigų filosofijos dalį.

2. Akademinės kompetencijos:

Kalbos ir mąstymo ugdymas

Mąstymas ir kalba yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Vaikas per pirmuosius septynerius gyvenimo metus turi išmokti aiškiai tarti žodžius, o mintis reikšti sklandžiais sakiniais, taip pat gebėti ne tik kalbėti, bet ir klausytis, išgirsti, suprasti.

Kalbos įgūdžius vaikai lavina turtingoje kalbinėje aplinkoje, veikdami socialinėje aplinkoje, vystant jų motoriką (ypač – kalbai svarbią smulkiąją motoriką), taip pat teikiant specialiąją pagalbą.

Darželiuose dirba ir logopedas, visada atskubantis pagelbėti vaikams, patiriantiems kalbos vystymosi sunkumų.

Pažinimo kompetencijų ugdymas

Siekiame, kad vaikas gerai suprastų priežasties ir pasekmės santykį, kadangi būtent toks mokymasis vaikui – pats natūraliausias. Vaikas gali “iš klausos” įsiminti skaičius ir raides, tačiau mes jį mokome suprasti jų sandarą ir siekiame mokymosi išmąstymo keliu, atrandant sąsajas; taip lavėja vaiko intelektas ir mąstymo gebėjimai.

Vaikams mokymasis skaityti, rašyti ar skaičiuoti yra įdomus ir įtraukiantis žaidimas – smagus tarsi pažintinė kelionė. Mes siekiame, kad susiformuotų ir atmintyje “įsirašytų” būtent toks vaiko santykis su mokymosi procesu. Todėl skaičiuoti vaikai mokosi, pvz., suskaičiuodami, kiek kastuvėlių iškeliavo į kiemą ir kiek – “sugrįžo”, o raides ir skaityti išmoksta pildydami dienos budėjimo kalendorius ir pan.

Ugdymas darželyje yra integruotas į dienos savaitės, mėnesio ar metų laikų ritmą, veiklas, ir yra neatsiejama vaiko gyvenimo, o ne kokios nors disciplinos dalis.

Siekiame vaiko vidinės motyvacijos – kad “apdovanojimu” jam taptų atradimo džiaugsmas, kurį vaikas išgyvena savarankiškai ką nors atradęs, išmąstęs ar pritaikęs.

Pažinimo kompetencija apima ne tik raides ir skaičius. Tai ir orientavimasis erdvėje, aplinkoje, laike, metų laikuose bei mokymasis elgtis skirtinguose kontekstuose, mokėjimas rūšiuoti, klasifikuoti, palyginti, išmatuoti daiktus pagal jų požymius. Tai domėjimasis detalėmis ir gebėjimas įsisavinti naują informaciją.

Vaiko kūrybingumo ir vaizduotės skatinimas

Kūrybingumas reikalingas ne tik kuriant naujas meninės raiškos formas, produktus ar paslaugas. Jo reikia bet kur gyvenime, kur tarpusavyje sąveikauja žmonės: randant bendrą kalbą, ieškant alternatyvų, sprendimų, kurie tenkintų bendrus poreikius, tvarkant buitį. Tai yra vienas galingiausių žmogaus resursų, leidžiančių pagerinti gyvenimą. Žmogaus kūrybingumas formuojasi vaikystėje ir yra jo kūrybinio mąstymo bei turtingos fantazijos šaltinis.

Darželyje itin didelis dėmesys skiriamas vaiko vaizduotės vystymuisi, ir tai daroma konkrečiais veiksmais. Vaikams siūlomi neišbaigti, iki galo nepagaminti žaislai, žadinantys jo kūrybines galias. Vaikui paliekama laisvė kurti savaip, nepateikiamas “šablonas”, kurį tereikia teisingai atkartoti. Pasakų sekimas skatina vaiką visa, kas jis išgirsta, perkelti į kūrybinį žaidimą. Kiekvieną dieną vaikas turi laiko laisvam žaidimui, kai gali susikoncentruoti ir su malonumu, kūrybiškai, visaverčiai padirbėti.

Sensorinių organų (pojūčių) ir suvokimo vystymas

Gerai išvystyti pojūčiai/sensorika veikia vaiko gebėjimą suvokti, formuoja jo kritinį ir asociatyvųjį mąstymą. Gebėjimas jausti save ir aplinką yra itin svarbus vaiko emocinių kompetencijų formavimuisi. Todėl ugdymo veiklose naudojami penki ir dar daugiau vaiko pojūčių (pvz., pusiausvyros, sveikatingumo, šilumos ir šalčio, savojo “aš” pojūčiai), juos supa kuo įvairesnių faktūrų natūralios medžiagos, su kuriomis vaikai žaidžia, dirba, kuria ir kurios skatina vaikus tyrinėti pasaulį.

3. Darbinės kompetencijos:

Motyvacija

Pastaraisiais metais pedagogai aiškiai pastebi sumažėjusią vaikų motyvaciją. Juk vaikui evoliuciškai yra suinstaliuota „norėjimo“ programa – taip užtikrinama jo asmeninė ir visos žmonijos evoliucija. Sveikas, nepervargęs vaikas yra smalsus ir nori pažinti, atrasti, patirti. Šiais laikais dažnas šešiametis nebenori eiti į mokyklą, ko nebūtume išgirdę prieš, tarkim, 20 metų. Kodėl taip atsitinka?

Jei vaikas ankstyvajame amžiuje patiria per didelį spaudimą, tai paaugęs jis pusiau sąmoningai, pusiau nesąmoningai priešinasi bet kokioms išorinėms pastangoms priversti jį ką nors padaryti ar kažką išmokti. Jei mažas vaikas ko nors nebenori, tai jau rimtas ženklas, kad pažeista pusiausvyra – fiziniame ar emociniame lygmenyje galbūt jis yra pervargęs ir sudirgintas.

„Pažinimo medžio“ darželyje vaiko motyvacija saugoma/didinama tokiais būdais:

Dalyvaujant mišraus amžiaus vaikų grupėse. Mišraus amžiaus grupės teigiamai veikia vaikų motyvaciją – jie nori augti, sužinoti, išmokti ir galėti tiek, kiek gali jų „dievai“ – šešiamečiai J;
Vengiant priverstinio ugdymo. Siekiame sudominti vaiką veikla, į kurią jis įsitrauktų ir kurioje dalyvautų todėl, kad veikla jam įdomi, aktuali, prasminga pagal jo gebėjimus, metų laiką;
Kuriant intrigą, skatinant vaiko iniciatyvą.Vidinei motyvacijai didinti kartais kuriame tam tikrą „intrigą“, skatinančią vaikus parodyti iniciatyvą, norėti sužinoti daugiau, patiems atrasti reiškinių priežastis ir pasekmes. Savarankiškas atradimo džiaugsmas yra vienas iš didžiausių džiaugsmų žmogaus gyvenime, todėl stengiamės, kad vaikas „Pažinimo medžio“ darželyje turėtų kuo daugiau progų tai patirti. Tuo pačiu atsiranda vidinis pasitikėjimas savo jėgomis ir pačiu savimi.
Vengiant manipuliavimo įvertinimu, konkurencinės aplinkos kūrimo. Siekiame, kad vaikas kurtų dėl vidinio džiaugsmo, o ne siekdamas įvertinimo ar pranašumo prieš kitus.
Parenkant prasmingas veiklas. Vienas iš labiausiai vidinę motyvaciją (o tuo pačiu – ir vaiko valią) „griaunančių“ veiksnių yra neprasminga, netikslinga veikla. Todėl visos veiklos turi didesnę prasmę nei vien mechaniškas kompetencijų ar įgūdžių vystymas: visos veiklos yra adekvačios metų laikui ir sukuria panaudojamus dalykus (pvz., dubenėlius žolei sodinti, vilnos žvėrelius pasakai, dekoracijas metų laiko stalui ir pan.).

Dėmesio koncentracija ir valia

Daug vaikų, paauglių ir suaugusiųjų kenčia nuo per didelio sužadinimo, nerimastingumo, negebėjimo koncentruoti dėmesio, kai tampa sudėtinga susitelkti į vieną ilgą veiklą, nors tai – sąlyga realizuojant savo kūrybines idėjas ir siekiant tikslų.

Gebėjimas sukoncentruoti dėmesį „Pažinimo medžio“ darželyje ugdomas dviem kryptimis: pirma, šalinant/mažinant veiksnius, kurie daro žalą vaiko vystymuisi (pvz., televizoriaus įtaka ankstyvajame amžiuje, vaiko perkrovimas dirgikliais: ryškiomis spalvomis, veiklomis ir pan.) ir, antra, tam tikrais metodais atkuriant pusiausvyrą ir padedant vaikui vystytis. Mes neskubame ir neskubiname, kadangi ritmas nėra režimas, o tiesiog aiški seka tarp veiklų bėgant dienai. Ritmas suteikia vaikui aiškumą ir saugumą ir tuo pat mažina nerimastingumą. Vaikui susikaupti padeda ir pasikartojimai, ritualai dienos, savaitės, metų laiko, metų ritme. Vaikai yra skatinami pabaigti pradėtą veiklą, palaukti, kol ateis jo eilė (prie sūpynių ar norimo žaislo). Ypatingai skatinamas vaiko savarankiškumas. Suaugusysis rodo pavyzdį pabaigdamas bet kurį pradėtą darbą. Visa tai ugdo vaiko gebėjimą susikaupti ir susikoncentruoti veiklai iki ji bus užbaigta.

Savarankiškumo skatinimas

Ugdome vaiko savarankiškumą, todėl kiekvienais metais jis darželyje gauna papildomų atsakomybių. Vaikai to laukia be galo nekantraudami ir užsidegę! Leidžiame ir skatiname vaiko savarankiškumą pagal jo amžių ir fizines galimybes. Taip vaiko asmenybės dalimi tampa proaktyvumas, vidinės kompetencijos jausmas ir įsitikinimas „aš galiu“. Tai – savivertės pamatai, kurių žmogui reikia visą gyvenimą.

4. Sveikatingumo įgūdžiai:

Stambiosios ir smulkiosios motorikos vystymas

Siekiame, kad darželyje vaikas formuotų taisyklingą laikyseną, aktyviai judėtų, vystytųsi jo stambioji bei smulkioji motorika, pagal amžiaus gebėjimus – koordinacija, akies-rankos ryšys (būtinas rengiantis rašyti) bei tinkamai pasirengtų mokyklai.

Sveikas maitinimasis, judėjimas gryname ore, dienos ritmas

“Pažinimo medyje” vaikus maitiname sveiku naminiu maistu. Dauguma produktų – ekologiški, tiekiami kruopščiai parinktų ir patikimų tiekėjų. Maistą gaminame patys – kiekviename filiale turime virtuves ir virėjus. Ne tik sveikai maitinamės, bet ir diskutuojame apie sveiką maistą. Vaikai daug laiko praleidžia lauke, eina į žygius, kvėpuoja grynu oru. Dienos ritmas leidžia organizmui tinkamai pasirengti valgymui, virškinimui, judėjimui ar poilsiui. Visa tai balansuoja vaiko psichiką ir kūną bei formuoja sveikus įpročius.

Kyla klausimų? Susisiekite su mumis!

DarželisKontaktai