Ugdymas mokykloje

Mums svarbu, kokiu Žmogumi užaugs Jūsų vaikas, kokias jis kompetencijas įgis, kokią pažangą padarys.

PRINCIPAI

Ugdymo principai mokykloje

Mokykloje vadovaujamės Švietimo ir mokslo ministerijos bendrosiomis programomis, tačiau akademines žinias teikiame kitaip nei daugumą kitų Lietuvos mokyklų. Mokytojas mūsų vaikams yra draugas, visada pasirengęs paaiškinti, išklausyti, suprasti ir padėti. Mokytojo misija – ugdyti jauną žmogų. Tačiau mokymasis gali vykti smagiai žaidžiant, eksperimentuojant, vaidinant, asocijuojant, aptariant. Mums svarbu, kad vaikas ne tik įsimintų informaciją, bet ir gebėtų ją kūrybiškai ir plačiai pritaikyti, augtų smalsus ir mąstantis.

Kritinio mąstymo ugdymui ir aktyviajam mokymuisi skiriame ypatingą dėmesį, taip pat naudojame empirinio mokymosi ir kūrybinio ugdymo metodus. Viena stipriausių mūsų pusių – asmenybės ugdymas, vaikų socialinių bei emocinių įgūdžių lavinimas specialiose pamokose jau nuo 1-osios klasės.

Vedame įdomias pamokas

Vaikas geriausiai mokosi tai, kas jam yra aktualu, todėl labai svarbu atsakyti į klausimą “Kodėl man to reikia?” Vaikas nenori mokytis rašyti? Tačiau visi nori gauti Kalėdų dovanas, todėl reikia parašyti laišką Kalėdų seneliui (jam paskambinti jam negalima!). Skaitymas, rašymas, skaičiavimas – visa tai yra tik įrankiai, padedantys vaikui komunikuoti, sužinoti tai, kas jam įdomu. Tereikia atrasti vaiko interesų sritį.

Praktikuojame kontekstualų mokymąsi

Žinias vaikui pateikiame taip, kad jos kuo geriau atitiktų jo gyvenimo kontekstą. Pavyzdžiui, jei vykstame į biblioteką, natūralu, kad per pasaulio pažinimo pamoką kalbėsimės apie knygas, kaip jos atsirado, apie žymius rašytojus ir knygnešius. Jei kalbėjomės apie profesijas ir kažkas pasakė, kad norėtų būti rašytojas – kviesime į svečius vaikiškų knygų rašytoją ir klausime, kokius išbandymus jam reikėjo įveikti bei kaip gimsta idėjos istorijoms.

Mokomės per patyrimą

Tinka jau minėtas pavyzdys su biblioteka. Prieš išsiruošdami į biblioteką, aptarsime saugaus elgesio kelyje taisykles, prisiminsime, kaip reikia saugiai pereiti gatvę, o kelionėje nusipirksime vienkartinį bilietą, išmoksime naudotis Vilniečio kortele ir viešuoju transportu.

Pamokos nebūtinai vyksta klasėse

Pamokos gali vykti autobuse ar troleibuse, bibliotekoje, parduotuvėje, miške stebint skruzdėlių gyvenimą, mokyklos kieme sodinant daržą. Pamokoje vaikas nebūtinai sėdi suole – galime apie tam tikrus dalykus kalbėtis susėdę ratu ant kilimo.

Eksperimentuojame

Mes eksperimentuojame, asocijuojame, vaidiname, reflektuojame. Dirbame po vieną, poromis ar grupelėmis. Mokymosi procesas – dinamiškas, neleidžiantis „užmigti“. Taip vaikai įgauna papildomas kompetencijas, o ne vien akademines žinias – išmoksta spontaniškai kurti, atvirai priimti naujus iššūkius, išbandyti save įvairiose rolėse, drąsiai suvaidinti, reflektuoti ne tik akademinį, bet ir emocinį patyrimą. Geriausiai į ilgalaikę atmintį įsirašo informacija, kuri yra apjungta su vaiko ankstesnėmis žiniomis, emociniais patyrimais, vaizdinėmis, garsinėmis, taktilinėmis ar kitomis asociacijomis. Stengiamės, kad informaciją vaikas ne vien įsimintų, bet, pirmiausiai, ją suprastų, mokėtų kūrybiškai pritaikyti. Žadiname jo kūrybiškumą, norą sužinoti daugiau.

Mokomasi per žaidimą

Pamoka gali būti įdomi kelionė lobio paieškose, kuomet tam, kad rastų lobį, vaikams reikia įveikti daug „tarpinių stotelių“: išspręsti kryžiažodį, sudarytą iš išmoktos medžiagos, įminti mįslę, iššifruoti Morzės abėcėlę, įveikti komandinę užduotį ir pan.

Skatiname vaikų kūrybiškumą

Stengiamės, kad net ir „akademinėje” pamokoje kuo daugiau dirbtų dešinysis smegenų pusrutulis, todėl ne tik skaičiuojame, bet ir nupiešiame, patyrimą reflektuojame žodžiais, kartais – asociacijomis, metaforomis, piešiniais.

Atsižvelgiame į vaikų idėjas

Iš vaikų gautas grįžtamasis ryšys, pasiūlymai ir idėjos mums labai svarbūs ir jie labai stipriai veikia mūsų pamokų turinį bei formą. Skatiname vaikų drąsą, smalsumą ir kūrybiškumą, todėl reaguojame į jų iniciatyvas.

Integraliai ugdyme

Siekiame, kad vaikas matytų visuminį pasaulio paveikslą, o ne gautų į fragmentus suskaidytą informaciją. Todėl kiekviena pamoka papildo viena kitą, o temos atkartojamos įvairiose pamokose. Taip medžiaga daug geriau įsimenama ir įsisavinama. Pavyzdžiui, jei vyksta pamoka apie pinigus, tai per matematikos pamoką išsidaliname netikrus ar pasiskolintus tikrus pinigus bei žaidžiame parduotuvę, per pasaulio pažinimo pamoką susipažįstame su kitų šalių valiutomis ir aptariame, kaip atsirado pinigai. Per etikos pamoką tuomet kalbame apie finansų planavimą, taupymą. Visa ši informacija pateikiama atsižvelgiant į skirtingas vaikų amžiaus grupes.

Integruojame formalų ir neformalų ugdymą

Į pamokas kviečiame svečius (pvz., rašytojus, aktorius, tėčius ar mamas, galinčius papasakoti apie savo profesijas ar hobius). Per fizinio lavinimo pamokas šokame ar mokomės rytų kovos menų. Per klasės valandėles vedame socialinių įgūdžių grupes ar žaidžiame. Per dailės pamokas audžiame, gaminame inkilus ar iš siūlų kuriame giminės medžius.

Skiriame įdomius namų darbus

Stengiamės parinkti vaikui tokias užduotis, kurios leistų ne tik geriau įsisavinti temą, bet ir būtų jam įdomios. Pavyzdžiui, tiesioginės kalbos vaikai gali mokytis imdami interviu iš savo tėvų jiems aktualia tema bei jį užrašydami. Raidžių galima mokytis ieškant jų pastatų formoje, gamtoje, aplink supančių daiktų formose bei tai fotografuojant.

Pasidaliname, o ne atsiskaitome

Stengiamės, kad vaikai mokytųsi vedini vidinės motyvacijos, o ne bijodami blogo pažymio. Todėl mūsų vaikai patiria, kad dalintis tuo, ką sužinojai, yra smagu, o grįžtamasis ryšys – pagrindinis susiorientavimo instrumentas, leidžiantis suvokti, kur sekasi gerai, o kuriose srityse dar galima augti.

Organizuojame Įdomius būrelius

„Pažinimo medyje“ po pamokų vyksta įvairūs neformalaus ugdymo užsiėmimai, pavyzdžiui:

  • Baseinas,
  • Programavimas,
  • Tyrėjai,
  • Šokiai,
  • Dailė,
  • Keramika,
  • Vilnos vėlimas,
  • Rankdarbiai,
  • Sportiniai žaidimai,
  • Įdomioji istorija,
  • Dainavimas,
  • Šachmatai,
  • Kiti.

Vykdome įdomios papomokines veiklas

Kartą per mėnesį vykstame į M. Mažvydo arba A. Mickevičiaus bibliotekas naujų knygų;

Vykstame į edukacines keliones:

  • Teatro muziejų;
  • Pinigų muziejų;
  • Kernavę, po senovės amatų kaimą;
  • Anykščius;
  • Muitinės muziejų;
  • Duonos kelią;
  • Naminių paukščių ūkį;
  • Planetariumą;
  • Botanikos sodą;
  • Policijos muziejų ir t.t.

Ruošiamės šventėms ir spektakliams;

Dalyvaujame prasmingoje socialinėje veikloje: vykstame į senelių namus, vaikų namus, gyvūnų globos įstaigas;

Dalyvaujame kūrybinėse dirbtuvėse;

Vykstame į žygius;

Tiesiog žaidžiame – daug laiko praleidžiame kieme, kur yra įrengtos žaidimų aikštelės, daug kiemo inventoriaus. Žaidžiame ir klasėse, pertraukų metu.

Aktyviai įtraukiame vaikus į mokymosi proceso organizavimą

Vykdome įvairius projektus, pvz., kuriame filmus, organizuojame renginius, rengiame fotografijos darbų parodas. Projektui sudarome darbo grupes. Taip vaikai įgyja naujų žinių (pvz., nufilmuoti medžiagą bei ją sumontuoti), mokosi dirbti komandoje, planuoti laiką ir darbus. Praktikuojame mentorystę, kai vyresni vaikai yra įtraukiami į jaunesnių vaikų mokymą.

Papildomai žadiname vidinę motyvaciją

Mokykloje individualizuojame mokymosi procesą, pritaikydami jį prie kiekvieno vaiko tempo ir gebėjimų, ir kiekvienam leidžiame patirti mokymosi sėkmę ir atradimo džiaugsmą.

METODAI

Akademinio ugdymo procese yra taikomi šie metodai:

Kritinio mąstymo

Tai mokymo modelis, tvirtai pagrįstas teorija, patvirtintas praktiškai ir taikomas šiuolaikinėse mokyklose. Jo esmė – informacija įsisavinama ne tik suvokimo, bet ir praktinio taikymo lygmenyje, vaiką aktyviai įtraukiant į mokymosi procesą. Kritinio mąstymo ugdymui svarbus mokymasis per patyrimą, eksperimentavimą. Tam svarbus realus gyvenimas mokykloje, naudojant aktyvius ir tikrus bendravimo, mokymosi ir veiklos būdus.

„Pažinimo medžio“ mokykloje pamokos struktūra pagal kritinio mąstymo metodiką vyksta taip:

1. Sužadinimas. Mokytojas pristato, kas nauja bus išmokta pamokoje. Aiškinamasi, ką vaikai jau žino ta tema, išsiaiškinama, ką klasė norėtų sužinoti per pamoką. Sužadinimas gali būti intelektinis ir emocinis.

2. Prasmės suvokimas. Nauja informacija pateikiama žaismingai, įdomiai, taikant aktyvaus mokymosi metodus (komandinį darbą, eksperimentus, žaidimą, vaidinimą). Naujas žinias vaikai iškart taiko praktiškai, kad jos iškart virstų įgūdžiais, būtų įtvirtinamos gyvomis asociacijomis, gautomis per patyrimą.

3. Refleksija (arba apmąstymas). Po susipažinimo su nauja informacija per praktinę veiklą vaikai mokosi susisteminti informaciją, apibendrinti ir daryti išvadas. Vystant emocinį intelektą vystymui svarbu mokytis įvardinti jausmus, kas vaikams buvo svarbu, kas lengva, kas sunku. Klasė pati įvertina, ką pavyko pasiekti pamokos metu, kas liko nepadaryta, išsikelia naujus tikslus, ką norėtų sužinoti nagrinėjama tema.

„Pažinimo medyje“ dienos struktūra taip pat dėliojama pagal kritinio mąstymo metodiką. Diena prasideda ryto ratu, kuris atlieka „sužadinimo“ funkciją – čia vaikai sužino, ko mokysis tą dieną, iškelia klausimus, ką norėtų sužinoti iš dienos temos, kas jiems įdomu. Dienos pabaigoje apvaliame rate vaikai apibendrina dienos įspūdžius: kas jiems buvo įdomu tą dieną, ką dar norėtų sužinoti, kaip jautėsi.

Tyrimų duomenys rodo, kad:

  • taikant kritinio mąstymo metodiką žinios įsisavinamos 44 % geriau;
  • kritinis mąstymas padidina sprendimo priėmimo greitį ir efektyvumą;
  • programos, suteikiančios kritinio mąstymo įgūdžius, didina vaiko IQ.

Aktyvaus mokymosi

Tai yra kritinio mąstymo metodikos dalis. Šiame metode naudojami eksperimentai, praktinės užduotys, mokomasi žaidimo forma, kažkas gali būti vaidinama.

Į pamokas kviečiame įdomių svečių, pamokos nevyksta vien tik klasėje. Pvz., jei lietuvių kalboje mokomasi tiesioibnės kalbos, dalis vaikų gali tapti įžymybėmis, kurios duoda interviu, kita grupė vaikų – žurnalistais, kurie ima ir užrašo interviu, o likusieji – redaktoriais, kurie užrašytą kalbą taiso. Arba jei mūsų tema yra skruzdėlės, tai mes galime miške stebėti skruzdėlyno gyvenimą, o kilus klausimams ieškoti informacijos enciklopedijose, internete, taip pat IT pagalba pamatyti skruzdėlių gyvenimą iš arti, sulėtintai ir pan.

Tyrimų duomenys rodo, kad:

  • 40% gabių vaikų Lietuvoje mokosi vidutiniškai ar blogai dėl to, kad mokytis jiems nuobodu, užduotys neatitinka jų gabumų;
  • tam, kad vaikas visam gyvenimui išlaikytų džiaugsmą ir meilę mokymuisi, į šį procesą turi būti įjungti jo jutimai, jausmai ir patyrimo supratimas;
  • žaidimas padidina vaiko IQ, gerina jo socialinę-emocinę veiklą, mokymąsi bei akademinės veiklos rezultatus;
    longitudinių tyrimų duomenimis,
  • trečdalį dienos praleidus dailės, muzikos ar fizinio lavinimo pamokose, pagerėja vaiko fizinė savijauta bei požiūris į mokymąsi.

Empirinio mokymosi

Tai mokymasis per patyrimą. Vaikas suvokia tai, ką “pačiupinėja”, ištiria įvairiais būdais, palygina ir apibendrina. Tam pasitelkiame:

  • pačias įvairiausias priemones nuo gyvų, materialių (pvz., įvairių rūšių vandens tyrimo) iki interaktyvių. Pvz., pamokoje apie vandenį galime analizuoti vandens kolekciją iš skirtingų Lietuvos ir užsienio kraštų upių, ežerų. Tirdami skirtingas vandens būsenas, galime arbatinuke virinti vandenį, stebėti, kaip jis kondensuojasi ant stiklo ir suprasti, kaip atsiranda lietus. Arba užšaldyti vandens butelį ir suprasti, kad šaldamas vanduo plečiasi ir butelyje nebetelpa;
  • įvairias mokymo organizavimo formas (ne tik klasėje ir ne tik pamokoje). Pvz., popamokinėje grupėje keli vaikai išsakė kritiką draugės atžvilgiu. Ši pasijuto įžeista ir atstumta. Mūsų sprendimas – drauge piešti akvariumą, jame nupiešti save kaip žuvį ir aptarti, ko pritrūktų klasėje, jei joje nebūtų vieno ar kito vaiko. Arba jeigu įvyko konfliktas, mes sėdame ir kalbamės su kiekviena iš “šalių”, aptariame, ką galima buvo padaryti kitaip. Lygiai taip pat šią temą atsinešame į ratą ir klausiame, ką reiškia matyti konfliktą ir nesikišti, kada nesikišdamas pritari skriaudai, kuo skiriasi informavimas nuo skundimo.

Kūrybinio ugdymo

Į formalias, akademines pamokas įkomponuojame pačias įvairiausias meninės išraiškos formas: piešimą, judesį, teatro elementus. Taip vaikai mokosi reflektuoti patyrimą arba čia pat kūrybiškai pritaikyti įgytas žinias.

Tyrimų duomenys rodo, kad:

  • vaikai, kuriems sekasi menų pamokose, 20 % geriau išlaiko matematikos bei kalbų egzaminus;
  • grojantys bent vienu instrumentu vaikai geriau reiškia savo idėjas bei gali pasigirti geresniu psichologiniu pajėgumu bei aktyvesne smegenų veikla pamokų metu;
  • smegenys dirba optimaliai, kai visos jų dalys yra vienodai išvystytos, vienodai vertinamos ir pasijungusios į darbą (Dr. Regalena);
  • neformalusis ugdymas pagerina vaiko požiūrį į pasaulį, jo komunikacinius ir lyderystės gebėjimus, sustiprina pasitikėjimą savimi;
  • neformalioje veikloje vaikai išmoksta bendrauti, dirbti komandoje ir suprasti to darbo svarbą.

Ugdymo proceso individualizavimas ir diferencijavimas

Mokymą pritaikome skirtingiems mokinių gebėjimo lygiams. Pvz., tipiškoje pirmokų klasėje galima išskirti 3 pogrupius, dirbančius skirtingu tempu. Viena grupelė vaikų dirba normaliu, pirmokui įprastu tempu. Tačiau klasėje visuomet bus vaikų, kurie turi stiprius pagrindus arba tiesiog yra labai gabūs, greiti. Jiems reikia parengti papildomų užduočių, kad mokymosi procesas suteiktų naujų iššūkių. Greičiau dirbantys, pažengę vaikai gali būti mentoriai, padedantys draugams. Taip pat kiekvienoje klasėje būna vienas ar keli vaikai, kurie savarankiškai dirbti dar negali ir kuriems reikia daugiau laiko/vaizdinių priemonių įsisavinant mokomą dalyką. Tokiems vaikams mokytoja parengia adaptuotas užduotis, pagalvoja apie papildomą vaizdinę medžiagą.

Bendradarbiaujame su kolegija savanorystės programose: padedant mokytojų padėjėjams, galime daugiau laiko skirti mokiniams, kurių mokymosi tempas lėtesnis, kuriems reikia daugiau individualios pagalbos.

Taip pat naudojamės spec. pedagogo, logopedo pagalba, jo rekomendacijomis dirbant su ypatingų poreikių ar mokymosi sunkumų patiriančiais vaikais. Spec. pedagogas dirba su vaikais individualiai, ir taip padeda “kamšyti” mokymosi spragas.

Nelyginame vaikų vieno su kitu; vaiką lyginame tik su juo pačiu, pastebime jo individualią pažangą, akcentuojame dėmesį į procesą, o ne į rezultatą. Vaikui, kuriam reikia daugiau laiko, stengiamės padėti atrasdami laiko popamokinėje grupėje. Taip vaikas suvokia, kad, įdėjus daugiau pastangų, viskas pavyksta, nesuprantama tampa aišku, jis patiria sėkmės jausmą.

IT integravimo į mokymosi procesą

IT yra darbo įrankis, informacijos paieškos, talpinimo, apdorojimo priemonė, skirta plėsti akiratį, integruoti jau turimas žinias, įdomiai bei atraktyviai pažinti naujus dalykus iš tolimiausių pasaulio kampelių. Įvairioms projektinėms veikloms fotografuojame, filmuojame, vėliau kompiuterinių programų pagalba medžiagą apdirbame, sutrumpiname, sujungiame.
Vis tik prioritetą teikiame gyvam patyrimui. Jei yra galimybė gyvai susipažinti su skruzdėlynu, keliaujame į mišką. Betyrinėjant kyla klausimų, kuriuos prisimename ir, grįžę į klasę, atsakymų ieškome enciklopedijose, žinynuose ar internete.

Tarpdalykinė integracija

Stengiamės, kad žinios, įgyjamos skirtingų pamokų metu, apsijungtų, papildytų vienos kitas. Pagal pasaulio pažinimo temas, atspindinčias metų ritmą, ir vaikų gyvenimo kontekstualumą deriname kitų pamokų turinį, kad ta pati tema atsispindėtų visose pamokose. Taip vaikai geriau įsisavina informaciją, ją įsimena, gauna visuminį, o ne suskaidytą pasaulio vaizdą.

KOMPETENCIJOS

Kompetencijų mokykloje vystymas

Žinios suteikia vaikui tolesnių pasirinkimų galimybes, tačiau jos turėtų būti suteikiamos atsižvelgiant į vaiko galimybes – vaikas turi pasiekti savo artimiausią išsivystymo sritį.

MOKYKLOJE ugdomos vaiko kompetencijos. Mūsų vizija, koks turėtų būti vaikas, pabaigęs “Pažinimo medžio” mokyklą:

Įgūdžiai/gebėjimai:

  • savęs pažinimo ir įsisąmoninimo (stiprybių/apribojimų, jausmų, pojūčių, norų, siekių);
  • savęs išreiškimo;
  • bendradarbiavimo;
  • adaptyvumo neprarandant autentiškumo;
  • savarankiškumo;
  • mokėjimo planuoti savo darbo / ugdymosi procesus;
  • sistemingai dirbti siekiant savo tikslų;
    sveikatingumo.

Nuostatos ir požiūriai (mąstymas):

  • vidinė motyvacija;
  • smalsumas ir žingeidumas;
  • atvirumas pasauliui ir patyrimui;
  • atkaklus savo tikslų siekimas;
  • sąmoningumas;
  • laisvumas;
  • atsakomybė;
  • pagarba sau, kitam žmogui ir gamtai;
  • empatija ir jautrumas kitam;
  • autentiškumas;
  • dorumas;
  • visuomeniškumas;
  • kūrybiškumas;
  • drąsa;
  • nebijojimas klysti ir rizikuoti;
  • mokymasis iš klaidų;
  • pasitikėjimas savimi ir pasauliu.

INTELEKTAS

Emocinis intelektas

Tyrimai rodo, kad tik 15 % žmogaus profesinės sėkmės lemia jo profesinė kompetencija, o net 85 % – emocinis intelektas. Tad kaip ir kada reikia ugdyti emocines-socialines kompetencijas? Atsakymas paprastas – vaikystėje, ir kuo anksčiau – tuo geriau.

Pastaraisiais dešimtmečiais švietimo ir ugdymo srityje dirbantys specialistai ieško įvairiausių būdų ugdyti vaikų emocinius ir socialinius įgūdžius. Mokslininkai įrodė, kad jau pirmaisiais gyvenimo metais vaikai įgyja įvairių gebėjimų, kurie padeda jiems valdyti emocijas ir tinkamai elgtis gyvenimiškose situacijose. Vienas iš pagrindinių vaiko uždavinių vaikystėje – išmokti pasiekti savo tikslą naudojant skirtingas strategijas. Per patyriminį mokymąsi, bendravimą, grįžtamąjį ryšį vaikai ugdo emocines kompetencijas arba, kitaip tariant, lavina emocinį intelektą. Taip jie mokosi išsakyti savo poreikius ir juos patenkinti sau ir kitiems priimtinu būdu – išlaukiant, nekenkiant ir neskriaudžiant. Pavyzdžiui, pamokos metu vyksta komandinis žaidimas, kurio metu vaikai stato „klasės namą“. Vienas iš vaikų galbūt nesupranta, kaip vyksta statybos, jis norėtų būti išgirstas. Todėl labai svarbu nuo mažens vaikus mokyti pakviesti draugus į bendrą ratą, pasidalinti savo jausmu apie tai, kas nepatinka ar erzina, ieškoti būdų pakeisti savijautą ir įsitraukti į bendrą komandinę veiklą. Tokių socialinių santykių pagrindu vystosi emocijų raiška per žodžius ir kūno kalbą, o vaikai pradeda geriau suprasti pirmiausia savo, tada – kitų emocijas, kol galiausiai išmoksta jas valdyti.

Ir darželiuose, ir mokyklose skatiname vaikus nesivaržyti, jų bendrystė ugdoma keliant vieną tikslą ir mokantis kartu to tikslo pasiekti, todėl pas mus nėra pralaiminčiųjų. Problemas sprendžiame „čia ir dabar“, analizuojame situacijas bei elgesį integralaus ugdymo „bendrame rate“ principu, ieškome netinkamo elgesio situacijoms tinkamo elgesio alternatyvų bei kartu surandame bendrus susitarimus.

Kyla klausimų? Susisiekite!

MokyklaKontaktai