Mokslo metų pradžia, pradėjus 5-ąją klasę, dažnai būna bauginanti – atsisveikinus su dauguma ketverius metus lydėjusių draugų ir pradinių klasių mokytoja, su kuria paprastai pavyksta sukurti artimą drąsinantį santykį, reikia priimti daug naujų iššūkių – dalykinę sistemą, formalų vertinimą ir įveikti pirmąsias nesėkmes. Tokio amžiaus vaikai dar negeba savarankiškai išsikelti ir siekti ilgalaikių mokymosi tikslų, tad gali atsirasti neigiamas nusiteikimas mokyklos atžvilgiu, kai neaišku, kodėl reikia mokytis. Ši motyvacinė krizė – normali pagal tokio amžiaus vaiko raidą. Vedini rūpesčio, tėvai turėtų rasti įvairių būdų, kaip motyvuoti mokytis, suprasti tokio nenoro priežastis ir padėti savo vaikui. Gimnazijos „Pažinimo medis“ vadovė ir mokytoja Rita Navikienė dalijasi patarimais tėvams, kaip padėti penktokams lengviau pereiti iš pradinės mokyklos į progimnaziją.
Pasitikėjimas mokytojais
Penktoje klasėje iš pradinių klasių pereinama į dalykinę sistemą, kurioje labai daug mokytojų. Jie visi taiko skirtingus mokymo(si) metodus, kelia vis kitokius reikalavimus arba ugdo skirtingas kompetencijas ir gebėjimus. Be abejo, penktokus tai baugina.
Vaikai su begaliniu užsidegimu mokosi tada, kai jie pasitelkia savo stiprybes, – įsitikinusi lietuvių kalbos mokytoja Rita Navikienė. – Tad šiame etape tėveliams labai svarbu pasitikėti mokytoju, kuris pirmus mėnesius stengiasi įžvelgti kiekvieno mokinio stipriąsias puses, taip iš anksto užkoduodami juos mokymosi sėkmei. Rita tėveliams pataria duoti vaikui laiko apsiprasti su naujais mokytojais, o šiems pažinti vaiką.
Su dideliais iššūkiais ateina ir didesnės laisvės, todėl labai svarbu paraginti vaikus nebijoti prašyti pagalbos, įsivardyti sunkumus, prašyti mokytojų padėti, patikslinti, paaiškinti, jei vaikas ko nesupranta.
Mūsų mokykla yra ta, kuri visą laiką padės. Visi mokytojai, bendraklasiai, kitų klasių vaikai, valytoja, virėja – svarbiausia yra prašyti. Tada mes visi kartu mokysimės, ugdysimės vietoje, kurioje palanku augti.
Gimnazijos „Pažinimo medis“ vadovė Rita Navikienė
Penktoje klasėje vaikas pradeda kvestionuoti mokytojų autoritetą, pastebėti jų klaidas ir šias tiesmukai įvardyti, mokytojui pasitikėjimas nebeduodamas avansu, todėl brandus suaugęs tokį vaiko elgesį turėtų vertinti ne kaip savo ribų bandymą, o kai kritinio mąstymo apraiškas.
Gimnazijos vadovė taip pat pataria tėvams įsiklausyti, dėl kokių priežasčių vaikas gali nesukurti santykio su vienu ar kitu mokytoju. Jei tai subjektyvios priežastys, labai svarbu atkreipti penktoko dėmesį į turimas mokytojo kompetencijas, tačiau nereikėtų iš vaiko reikalauti gerbti suaugusįjį tik dėl to, kad jis vyresnis. Taip tik dar labiau sustiprėtų vaiko neteisybės jausmas.
Pirmosios nesėkmės
Pirmą mėnesį „Pažinimo medžio“ penktokai dar negauna pažymių, o spalį jau išgyvena pirmąsias mokymosi sėkmes ir nesėkmes. Šiuo metu vaikai pradeda suprasti, kad ne visąlaik pavyks gauti tik aukščiausius įvertinimus.
Nesėkmės – kaip paradoksaliai tai skambėtų, – kartais ugdo ir motyvuoja netgi labiau nei sėkmės. Nesėkmės yra tos patirtys, nuo kurių mes atsispiriame ir kylame aukštyn.
Gimnazijos „Pažinimo medis“ vadovė Rita Navikienė
Kitas iššūkis – vertinimo sistema. Kai įsivaizduojama, kad mokomasi vienokiam pažymiui, bet parašius kontrolinį darbą gaunamas visai kitas įvertinimas. Gavus pirmuosius pažymius svarbu vaiko nelyginti su kitais. Kiekvieno vaiko pažanga lyginama tik su juo pačiu, mes nediferencijuojame galutinio akademinio tikslo, bet mokytojai kiekvieną vaiką to tikslo link veda jo pasirinktu keliu, skirtinga sparta, taikydami vis kitokias mokymosi strategijas ir padėdami įveikti tik tam vaikui būdingus iššūkius, – sako gimnazijos vadovė. Mokytoja tėvams, norintiems palaikyti savo vaiką, pataria akcentuoti ne pažymių, o žinių, įdėtų pastangų ir įgytų gebėjimų svarbą, neskubinti vaiko pasiekti greitų rezultatų ir sudaryti sąlygas sėkmę patirti kitur – užklasinėje veikloje, namuose. Kuo daugiau sunkumų vaikui kyla mokykloje, tuo svarbesnė tampa sėkmės sfera, kurioje jis gali jaustis pakankamas. Vienoje srityje patyrus sėkmę, bus lengviau priimti nesėkmes kitoje, tad padėkite vaikui rasti jo sėkmės sferą, išryškindami jo stiprybes, – pataria Rita.
Išgyvenęs nesėkmes dideliame pasaulyje, šeimoje vaikas turi rasti galimybę pailsėti, susikoncentruoti, išsiblaškyti ir negalvoti apie nemalonias, skaudžias išorines patirtis. Tad svarbiausia tėvų užduotis šiuo periodu – emociškai palaikyti, o ne už vaiką spręsti jo problemas.
