Kaip kalnuose, taip ir mokykloje

Popamokinės grupės kuratorė: „Kaip kalnuose, taip ir mokykloje“

Gintarę Ivanovaitę mūsų mokykloje žino visi pradinukai, nes beveik kiekvienas yra su ja leidęs laiką popamokinėje grupėje arba kuriame nors mokyklos būrelyje. Pedagogė „Pažinimo medyje“ yra atsakinga už popamokines veiklas: ir grupę, kurioje vaikai pabūna iki dienos pabaigos, ir už įvairiausių būrelių veiklas. Gintarė ir pati veda vaikams kelis būrelius: „Gustavo virtuvėlę“, būrelį mergaitėms „Mergaičių klubas“.

Mergina mokykloje dirba jau kelerius metus pagal aukštojoje mokykloje įgytą ir klampiai skambančią specialybę –socialinės pedagogikos specialybės laisvalaikio pedagogikos specializacija.

Save išbandyti būtent šioje mokykloje Gintarę prikalbino joje tuo metu jau dirbęs „Pažinimo medžio“ istorijos mokytojas Simonas, su kuriuo ji pažįstama nuo 18 metų. Tuomet mokyklai reikėjo priešmokyklinės grupės mokytojos. Gintarė prisimena atėjusi, apsižiūrėjusi ir panorusi čia dirbti. Po trejų su priešmokyklinukais praleistų metų mergina šiandien kuruoja popamokines veiklas, o pernai ėmėsi ir administracinio darbo. Ji prisipažįsta labai norėjusi pasilikti kažkiek veiklų su vaikais, nes šie kasdien pakrauna ją energija.

„Man lengva suprasti vaikų psichologiją, elgesį. Man vaikai – energijos, šilumos ir saugumo šaltinis, su jais viskas aišku“, – pasakoja jauna mokytoja. Karantino metu Gintarė suprato, ką reiškia mokslininkų prisakymai per dieną gauti bent kelias minutes apkabinimų. Suprato tik to laikinai netekusi…

Per popamokines veiklas Gintarė kelia sau uždavinį įtraukti vaikus ir sukurti tokias veiklas, kad kiekvienas vaikas rastų tai, kas jį domina. „Vaikai vadina mane ne mokytoja, o drauge, kuri dar ir prižiūri taisyklių laikymąsi“, – juokiasi Gintarė. Vaikai jos klauso, tačiau tai daro atsipalaidavę. Vaikams, anot jos, reikalingos ribos, kad jaustųsi saugūs. O tam, kad tas ribas turėtų, vaikai privalo laikytis sutartų taisyklių. Tuo pačiu, laikantis taisyklių, vaikams naudinga turėti mokytoją, kurio nebijo, kurį galima apkabinti, jam pasiguosti ar pasikalbėti rūpimais klausimais. Gintarė sako, kad savo darbu vaikams duoda tai, ko pati ir visa jos karta mokykloje negavo.

Apie šiuolaikinius vaikus Gintarė pasakoja labai šiltai: jie ir super imlūs, ir šilti, ir labai trokštantys bendravimo. Didžioji dauguma be galo mėgsta skaityti – tiesiog „valgo“ knygas be jokių papildomų paskatinimų. Motyvuoti vaikus jai pavyksta visiškai natūraliai, per santykį su jais. „Mokytojas turi jausti motyvaciją motyvuoti vaikus, o ne tik kažko juos išmokyti. Tai – kiekvieno mokytojo pareiga“, – įsitikinusi mergina.

Kiekvieną popietę vykstančioje popamokinėje grupėje Gintarė suplanuoja laiką skaitymui ir itin retai išgirsta, kad jie skaityti nenorėtų. Vienas pasidžiaugia iš bibliotekos parsinešta knyga, kitas – dovanų gautu skaitiniu. Knygos skaitymas neretai užsitęsia ilgiau nei planuota, nes kiekvienas nori pasidžiaugti savąja, parodyti, kiek perskaitė ar papasakoti, apie ką jo knyga. Gintarė ne tik skiria laiką skaitymui, bet ir su vaikais aptaria perskaitytas knygas. Taip kiekvienas randa laiko papasakoti apie savus atradimus.

Laisvalaikį Gintarė skiria kalnams, kalnams ir dar kartą kalnams. Ji sako, jog kalnuose išnyksta įprastas pasaulis, o ji tame paraleliniame pasaulyje yra nei gera, nei bloga, tiesiog yra, ir yra visiškai laisva.

„Žmogui reikia laisvės kaip paukščiui. Kad ir kokie sunkūs bebūtų metai, po savaitės ar dviejų kalnuose aš tampu nauju žmogumi ir galiu toliau irtis per gyvenimą. Ten mane lydi ir didelės rizikos, ir aštrios emocijos, tačiau kartu ir milžiniška laisvė, adrenalinas, atsakomybė ne tik už save. Visai kaip mokykloje“, – pasakoja.

Gintarė ir pati daug skaito. Prisipažįsta „kaifuojanti“ nuo pasakų, o šią vasarą ėmėsi G. M. Markeso kūrybos. Vieni jos mylimiausių kūrinių – V. V. Landsbergio knygos apie arklį Dominyką, taip pat „Mažasis princas“. Jos traukia ir vaikus, todėl Gintarė neretai popamokinėje grupėje skiria laiko skaitymui garsiai. Vaikams tai be galo patinka, ypač jei tekstas ne šiaip išberiamas, bet skaitomas su intonacijomis, užsidegimu, ekspresyviai. Jiems tai kaip mini-spektaklis, kuriame pasineria į kitokį pasaulį, susitapatina su veikėjais ir keliauja po knygų pasaulį. „O keliauti mėgsta visi, patikėkit“, – sako Gintarė ir iškeliauja ruošti programų ateinančių mokslo metų būreliams bei popamokinės grupės veikloms…

Foto: Kristinos Petrošienės