2026-04-30

Saugi pradžia darželyje ir drąsūs žingsniai į pirmą klasę

Pirmasis darželis – vienas svarbiausių sprendimų jaunos šeimos gyvenime. Tėvai ieško ne tik gražių erdvių ar įdomios programos, bet ir vietos, kurioje vaikas jaustųsi saugus, suprastas ir galėtų augti savu tempu. Apie tai, kaip atpažinti emociškai saugią aplinką, kaip palengvinti adaptaciją ir kodėl žaidimas išlieka stipriausiu mokymosi būdu, kalbamės su „Pažinimo medžio“ darželių Vilniuje vadove ir pedagogų mentore Ana Račiuviene, kuri čia dirba nuo pirmojo darželio įkūrimo prieš 20 metų.

Išsirinkti darželį, kol vaikutis dar visai mažas – iššūkis jauniems tėvams. Į ką, Jūsų nuomone, svarbu atkreipti dėmesį?

Svarbiausia – pradėti nuo savęs ir žvilgsnio į savo šeimą: kokios jūsų šeimos vertybės, tradicijos, ugdymo metodai? Darželis turėtų būti natūrali namų erdvės tąsa, kurioje vaikas jaustųsi saugus, suprastas. Svarbu, kad darželio požiūris į vaiką sutaptų su jūsų požiūriu.

„Pažinimo medžio“ darželių Vilniuje vadovė Ana Račiuvienė

Taip pat labai rekomenduoju susitikti su žmonėmis, dirbančiais darželyje, pajusti atmosferą, užduoti rūpimus klausimus ir išsakyti tai, kas kelia nerimą. Kartais tiesiog jausmas – ar čia gera būti – tampa svarbiu rodikliu.

Kaip tėvai gali atpažinti, ar darželyje kuriama emociškai saugi aplinka vaikui?

Emocinį vaiko saugumą kuria nuosekli kasdienybė ir šalia vaiko esantis emociškai stabilus suaugęs žmogus. Profesionalios, dėmesingos mokytojos gali atliepti vaiko lūkesčius, poreikius, empatiškai suprasti ne tik vaiką, bet ir jo tėvelius. Kai kuriamas šiltas, atviras santykis, kai tėvai jaučiasi išgirsti ir gali pasitikėti mokytoju, mažylis taip pat jaučiasi saugesnis. Ne ką mažiau svarbus ir nuoseklus vaiko pratinimas prie darželio. Dar nepradėjus lankyti mūsų darželio, kviečiame tėvus susitikti su grupės mokytojomis ir papasakoti apie vaiką, aptarti šeimos lūkesčius, tėvelių nerimą ir baimes.

Adaptacijos laikotarpiu aktyviai dalyvauja ir psichologas – jis stebi vaikų savijautą grupėse, susitinka su tėvais, padeda mokytojoms reflektuoti patirtis. Po adaptacijos vėl susėdame kartu aptarti, kaip vaikui sekėsi, ką pastebėjome ir kokius tolesnius žingsnius planuojame. Kai darželis ir šeima bendradarbiauja, vaikas natūraliai jaučiasi emociškai saugus.

„Pažinimo medis“ – tai ne tik lopšelis-darželis, bet ir mokykla. Kokių pokyčių dažniausiai patiria vaikai, pereidami iš darželio į mokyklą, ir kaip tęstinė ugdymo sistema padeda tuos pokyčius sušvelninti?

Pokyčiai šeimai ir būsimam mokiniui neretai sukelia nerimą, nes tai – žingsnis į nežinomybę. Vieni pokyčius priima su smalsumu, tačiau kitiems reikia daugiau laiko ir palaikymo. Tęstinė ugdymo sistema padeda tuo, kad vaikas lieka toje pačioje vertybinėje aplinkoje. Jis jau pažįsta bendras taisykles, elgesio normas, mokymosi kultūrą.

Mūsų bendruomenėje šį perėjimą organizuojame palaipsniui. Darželinukus aplanko mūsų moksleiviai ir kartu įgyvendina kūrybinius ir mokslinius projektus. Priešmokyklinukai lankosi mokykloje, stebi pamokas, atlieka eksperimentus laboratorijoje, sporto salėje žaidžia komandinius žaidimus, valgo mokyklos valgykloje – taip įsitikina, kad mokykla ne baubas, o smagi, įdomi ir motyvuojanti mokytis vieta. Su būsima mokytoja vaikai susipažįsta dar pavasarį, taigi rugsėjį jau žengia į pažįstamą erdvę, kurioje matyti veidai ir girdėti balsai nebekelia tiek įtampos.

Šiandien daug kalbama apie ankstyvą akademinį paruošimą. Kaip vertinate pusiausvyrą tarp akademinių įgūdžių ir mokymosi per žaidimą?

Mūsų darželyje ugdymas kaip tik ir vyksta žaidžiant. Neabejojame, kad per žaidimą vaikas mokosi giliausiai ir tvariausiai.

Dieną pradedame ryto ratu. Žaidžiame pirštukų ir rato žaidimus. Pirštukų žaidimai lavina smulkiąją motoriką, kalbą, atmintį, pasaulio pažinimą. Rato žaidimai stiprina koordinaciją, ritmo pojūtį, orientaciją erdvėje, dėmesio koncentraciją, komunikacijos įgūdžius.

Daug dėmesio skiriame laisvam žaidimui. Jo metu vyksta intensyvus mokymasis per patirtį. Vaikai patys renkasi priemones, kuria siužetus, susitaria dėl vaidmenų ir taisyklių, sprendžia konfliktus, ieško bendrų sprendimų. Taip ugdomas emocinis intelektas, savarankiškumas, atsakomybė, kūrybiškumas. Spontaniška kūryba leidžia vaikui išreikšti jausmus ir atrasti save.

Lauke svarbiausias užsiėmimas – judėjimas ir laisvas tyrinėjimas. Vaikai laipioja, čiuožinėja, supasi, eina į žygius. Saugioje aplinkoje jie natūraliai stiprina raumenis, lavina koordinaciją, formuojasi savisaugos įgūdžiai. Kieme gausu galimybių fantazijai – vaikai kasa tunelius, stato pilis ar palapines, stebi gamtą. Jie taip pat įsitraukia į prasmingas veiklas kartu su suaugusiaisiais: sodina augalus, grėbia lapus, meistrauja, kasa sniegą. Tai ugdo atsakomybę ir bendrystės jausmą.

Akademiniai gebėjimai taip pat integruojami į žaidimą.

• Raidės ir kalba atsiranda vaidmenų žaidimuose – kurdami „parduotuvę“, „paštą“ ar „kavinę“, vaikai rašo kainas, sudaro meniu, siunčia laiškus.
• Matematika gyvena konstravime ir kasdienėse situacijose – statydami miestą iš kaladėlių vaikai matuoja, lygina aukščius, skaičiuoja detales, o žaisdami „parduotuvę“ mokosi skaičiuoti pinigus ir suprasti kiekį.
• Pasaulio pažinimas vyksta per tyrinėjimus ir eksperimentus: stebime, kas skęsta ar plūduriuoja, kaip auga augalai, kaip keičiasi metų laikai. Vaikai mokosi kelti klausimus ir ieškoti atsakymų.
• Socialiniai įgūdžiai stiprėja komandiniuose žaidimuose ir bendruose projektuose, o emocinis ugdymas – per pasakas, diskusijas, situacijų vaidinimą, mokantis atpažinti ir įvardyti jausmus.

Man, kaip vadovei, svarbiausia, kad vaikas darželyje jaustųsi saugus, smalsus, aktyvus ir laimingas.

Jūsų kolektyvas darnus, mokytojos čia dirba po 10 ir daugiau metų. Ką tai reiškia vaikams ir jų tėvams?

Darnus, ilgametę patirtį turintis kolektyvas šiais laikais yra didelė vertybė, tėvams – tai stabilumo ir pasitikėjimo garantas. Vaikams tai reiškia nuoseklumą, saugumą ir galimybę kurti gilų, tvirtą emocinį ryšį su tuo pačiu suaugusiuoju. Kai mokytoja ilgai dirba toje pačioje bendruomenėje, ji ne tik puikiai išmano vaiko raidos etapus, bet ir turi sukaupusi jautrią profesinę intuiciją – geba greitai pastebėti individualius
poreikius, atpažinti sunkumus dar ankstyvoje stadijoje ir parinkti tinkamiausius ugdymo būdus.

Jūsų darželyje taikomas mišraus amžiaus grupių modelis. Kodėl pasirinkote būtent tokį ugdymo principą?

Siekiame kurti aplinką, artimą šeimos modeliui: du suaugusieji ir skirtingo amžiaus vaikai – vyresni ir jaunesni broliai bei seserys.

Tokia natūrali struktūra padeda vaikams augti mokantis vieniems iš kitų. Šiandien daug šeimų augina vieną vaiką, todėl darželis jiems tampa šeimos tęsiniu. Mažesnieji siekia ūgtelėti ir būti panašūs į vyresnius, o vyresnieji mokosi pasirūpinti silpnesniu.

Kaip tėvai gali suprasti, kad jų vaikas darželyje ne tik lavėja, bet ir jaučiasi laimingas bei saugus?

Kai vaikas kasdien su džiaugsmu žengia per darželio ar mokyklos duris, tai geriausias ženklas, kad pasirinkta ne tik geriausia ugdymo įstaiga. Pasirinkta bendruomenė, kurioje jis gali augti drąsiai ir laimingai.

„Pažinimo medžio“ darželių Vilniuje vadovė Ana Račiuvienė

Aiškiausias rodiklis – vaiko emocinė būsena. Jei vaikas darželyje jaučiasi saugus, tai matyti iš jo elgesio: jis ateina be nuolatinės įtampos, lengvai atsisveikina su tėvais, noriai įsitraukia į veiklas. Saugumas atsiskleidžia ir per pasitikėjimą suaugusiuoju – kai vaikas drąsiai kreipiasi, ieško pagalbos, dalijasi išgyvenimais.

Žurnalo „Mažylis“ publikacija