2026-09-28
Atraskime ir veikime kartu – UNESCO Lietuvoje jaunų žmonių akimis
2026 m. rugsėjo 21–26 d. Vilniuje vyko bendras „Pažinimo medžio“ mokyklos ir Lenkijos Małe Morze pradinės mokyklos, pavadintos kunigo Jano Kaczkowskio vardu, mokinių projektas „Atraskime ir veikime kartu – UNESCO Lietuvoje jaunų žmonių akimis“. Projektą finansavo Lenkijos ir Lietuvos jaunimo mainų fondas.
Projekte dalyvavo 10 mokinių iš Lenkijos, 10 „Pažinimo medžio“ septintokų ir abiejų mokyklų mokytojai. Pagrindinis projekto tikslas – per patyriminį mokymąsi, bendras kūrybines užduotis ir tarpkultūrinį bendravimą supažindinti mokinius su Lietuvos materialiuoju ir nematerialiuoju UNESCO paveldu.
Projektas taip pat padėjo geriau pažinti Lietuvos ir Lenkijos istorinius bei kultūrinius ryšius, stiprino mokinių atvirumą, tarpusavio pagarbą ir gebėjimą bendradarbiauti tarptautinėje komandoje.
Pažintis su UNESCO paveldu
Savaitės pradžioje mokiniai susipažino su UNESCO organizacija, Pasaulio paveldo konvencija ir UNESCO saugomo paveldo samprata. Jie nagrinėjo, kuo skiriasi kultūros, gamtos ir mišrusis paveldas, kaip objektai įtraukiami į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir kodėl juos svarbu išsaugoti ateities kartoms.
Projekto metu dalyviai susipažino su trimis UNESCO pasaulio paveldo vertybėmis – Vilniaus istoriniu centru, Struvės geodeziniu lanku ir Kernavės archeologine vietove. Jie taip pat aplankė Trakus, Rasų kapines ir Valdovų rūmus bei dalyvavo į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktų šiaudinių sodų rišimo dirbtuvėse. Kurdami bendrą trikalbį virtualų žemėlapį, Lietuvos ir Lenkijos mokiniai gilino istorines bei kultūrines žinias ir mokėsi saugoti bendrą paveldą.
Vilnius jaunų žmonių akimis
Pirmąją bendrų veiklų dieną mokiniai pristatė savo mokyklas, dalyvavo susipažinimo veikloje „Speed Dating“ ir aptarė projekto tikslus. „Pažinimo medžio“ mokiniai svečiams aprodė mokyklą, o vyresniųjų klasių mokiniai anglų kalba vedė pažintinę ekskursiją po UNESCO saugomą Vilniaus istorinį centrą.
Ekskursijos maršrutas driekėsi nuo mokyklos iki Aušros vartų, Užupio, Vilniaus universiteto ir Katedros aikštės. Lankydami šias vietas mokiniai rinko nuotraukas, užrašus ir pasakojimus bendram projekto rezultatui.
Pažintį su Vilniaus ir Lietuvos istorija papildė ekskursija lenkų kalba po Valdovų rūmus.
Struvės geodezinis lankas – mokslas per patirtį
Kita projekto tema buvo Struvės geodezinis lankas. Praktinės pamokos metu mokiniai susipažino su trianguliacijos principu, XIX a. mokslininkų pastangomis išmatuoti Žemės dydį ir formą bei tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo reikšme.
Lenkijos mokinių grupė taip pat aplankė Meškonių geodezinį punktą, kuriame atliko lauko užduotį ir rinko vaizdinę medžiagą.
Kernavėje – Lietuvos istorijos pėdsakais
Kernavėje projekto dalyviai tyrinėjo vieną svarbiausių Lietuvos archeologinių vietovių. Susipažindami su piliakalniais, senųjų gyvenviečių pėdsakais ir vietovės kultūriniu kraštovaizdžiu, mokiniai gilino žinias apie Lietuvos valstybės ištakas ir rinko medžiagą Kernavės pristatymui.
Dienos programą papildė lietuviški etnožaidimai, leidę kultūrą pažinti per gyvą patirtį.
Paveldas – ne tik pastatai ir istorinės vietos
Svarbi projekto dalis buvo skirta nematerialiajam kultūros paveldui. Tradicinių šiaudinių sodų rišimo edukacijoje mokiniai susipažino su lietuviškais papročiais, simboliais ir senųjų amatų tradicijomis.
Praktinė veikla padėjo suprasti, kad paveldą sudaro ne tik pastatai ar istorinės vietos, bet ir iš kartos į kartą perduodamos žinios, tradicijos bei gebėjimai.
Bendras rezultatas – virtualus UNESCO vietų žemėlapis
Pagrindiniu bendro darbo rezultatu tapo mokinių sukurtas virtualus UNESCO vietų žemėlapis.
Mišriose Lietuvos ir Lenkijos mokinių grupėse buvo parengti Vilniaus, Struvės geodezinio lanko ir Kernavės pristatymai. Žemėlapyje mokiniai pateikė savo nuotraukas, vaizdo medžiagą, trumpus aprašymus ir paveldo išsaugojimo žinutes lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis.
Baigiamojo susitikimo metu dalyviai pristatė savo darbus, aptarė įgytas žinias ir įvertino bendradarbiavimo patirtį.
Mokymasis veikiant ir bendradarbiaujant
Dalyvaudami projekte mokiniai mokėsi ne vien klausydami. Jie patys pristatė lankomas vietas, tyrinėjo, dokumentavo, atrinko informaciją ir kūrė bendrą rezultatą.
Veiklos stiprino mokinių anglų kalbos, komunikavimo, komandinio darbo ir skaitmenines kompetencijas, ugdė savarankiškumą bei atsakomybę.
Tiesioginis Lietuvos ir Lenkijos mokinių bendravimas padėjo įveikti kalbos ir kultūrinius barjerus, geriau pažinti kaimyninę šalį ir patirti, kad bendras paveldas gali tapti gyva tarpkultūrinio dialogo erdve.
