2026-07-17

Rita Navikienė: problema – ne PUPP kartelė, o nepasirengimas ją įgyvendinti

„Pažinimo medžio“ mokyklų Vilniuje vadovės, švietimo ekspertės Ritos Navikienės komentaras, reaguojant į LRT publikuotą straipsnį apie 36-ių organizacijų kreipimąsi į Prezidentą vetuoti Seimo sprendimą atsisakyti PUPP kartelės.

Laiko pasirengti buvo pakankamai

Dar 2022 m. buvo priimtas sprendimas, kad PUPP taps būtina sąlyga pagrindiniam išsilavinimui įgyti, todėl jau tuomet buvo akivaizdu, kad dalis mokinių šio slenksčio nepasieks. Viešojoje politikoje ketverių metų laikotarpis yra pakankamas planuoti, modeliuoti ir pasirengti numatomiems pokyčiams.

Taigi pirmiausia turėjome investuoti į ankstyvą mokymosi sunkumų nustatymą, individualizuotą pagalbą, stiprinti mokytojus ir pagalbos specialistus, ieškoti įvairių mokymosi kelių ir sukurti realias alternatyvas tiems mokiniams, kurie rinktųsi profesinį kelią.

Profesinis mokymas turėjo tapti realia alternatyva

Šiandien girdime argumentą, kad apie 5000 mokinių kasmet neturėtų kur tęsti mokslų, nes II kvalifikacijos lygio profesinio mokymo programose yra vos apie 1000 vietų, jos vykdomos tik 29 iš 60 savivaldybių, o daugiau kaip 80 proc. profesinio mokymo pasiūlos jiems būtų neprieinama.

Kyla klausimas – kodėl valstybė, žinodama būsimus pokyčius ir matydama kasmetinius PUPP rezultatus, lygiagrečiai nestiprino profesinio mokymo sistemos, kad ji taptų realia alternatyva daliai mokinių?

Turėjome užtikrinti didesnį programų prieinamumą visose savivaldybėse, pakankamą vietų skaičių ir kvalifikacijas, orientuotas į tas profesijas, kurių šiandien labiausiai reikia Lietuvos darbo rinkai. Tai būtų buvusi investicija ne tik į švietimą, bet ir į mūsų šalies ekonomikos konkurencingumą, regionų gyvybingumą bei kvalifikuotų specialistų rengimą.

Reikia ne mažinti kartelę, o stiprinti sistemą

Šiandien diskutuojame apie tai, ar mažinti kartelę, tačiau iš tiesų turėtume diskutuoti apie tai, kodėl valstybė nepasirengė jos įgyvendinti.

Atsidūrėme situacijoje, kai esame priversti rinktis tarp dviejų netvarių sprendimų – arba mažinti akademinius standartus, arba palikti dalį jaunų žmonių be realios galimybės tęsti mokslus.

Tikrasis sprendimas – nuosekli, duomenimis grįsta ir tęstinė švietimo politika, kuri ne tik kelia akademinius lūkesčius, bet ir laiku sukuria visas būtinas sąlygas kiekvienam mokiniui rasti jo gebėjimus ir potencialą atitinkantį ugdymosi kelią. Tokios politikos Lietuvai vis dar kritiškai stinga.