2026-05-26

Kokios ateities kompetencijos bus reikalingos 2030 m.?

Kaip atrodo profesinis žmogaus portretas 2030 metais? Ar tai asmenybė, kuri moka daugiau faktų, greičiau skaičiuoja ir tiksliau rašo? Trys pašnekovai – „Vilniaus privačios gimnazijos“ vykdančioji vadovė Agnė Liubertaitė-Amšiejė, „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė ir darželių-mokyklų tinklo „Pažinimo medis“ steigėjas ir antrepreneris Martynas Kandzeras dalyvavo diskusijoje „Švietimo architektūra: kokių pamatų reikia Lietuvai 2030?“, „Lietuva 2030. Vizijos“ konferencijoje. Diskusija atskleidė bendrą pašnekovų sutarimą ir esmines spragas tarp to, ko šiandien moko švietimo sistema ir kokių kompetencijų reikės ateityje.

Pasaulio ekonomikos forumo vizija ir realybė

Pasaulio ekonomikos forumas skelbia svarbiausių ateities kompetencijų sąrašus – analitinis mąstymas, inovacijos, kūrybiškumas, empatija, technologijų valdymas, bendradarbiavimas. Vis dėlto kyla klausimas, į kurį šie sąrašai retai atsako: kaip ugdyti šias kompetencijas trisdešimties vaikų ir vieno mokytojo klasėje?

Agnė Liubertaitė-Amšiejė į šią problemą žiūri be iliuzijų. Jos teigimu, adaptyvumas ir universalumas – tai dvi kompetencijos, kurių labiausiai trūksta. Šiandieninis lyderis – tai tas, kuris pagal kariuomenės principą paruоšia komandą dar prieš prasidedant treniruotėms, – sakė ji, pabrėždama, kad švietimas turi ne tik reaguoti į pokyčius, bet juos numatyti. Nuo 2010 m., anot jos, šis trūkumas tik gilėja.

Andželika Rusteikienė greta išskirtų adaptyvumo ir universalumo pridėjo socialinio intelekto dimensiją – empatiją, toleranciją, gebėjimą ne tik komunikuoti, bet ir klausytis. Gyvename pasaulyje, kuriame nėra sutarimo, kas yra teisinga, – teigė ji, primindama, kad lyderystė šiandien nebegali būti tapatinama vien su struktūra ar komandomis. Vadovavimas ir lyderystė turėtų būti labiau sujungti, o ne priešinami – šiuolaikinėje mokykloje nereikia atskirti lyderio, kuris motyvuoja, nuo lyderio, kuris sugeba atlaikyti stresines situacijas.

Verslo požiūris: svarbiausia ne kompetencijos, o žmogus

Martynas Kandzeras diskusiją papildė iš verslininko ir investuotojo perspektyvos. Jo teigimu, klausimas apie ateities kompetencijas darbdaviams dažnai formuluojamas neteisingai. Pirmiausia ne kompetencijų reikia, o darbuotojo, kuriam žiba akys, kuris turi noro daryti ir dirbti, – sakė jis. Techninės žinios, pasak M. Kandzero, yra antraeilis dalykas – svarbiau yra tai, kaip žmogus jaučiasi, kaip komunikuoja, kaip toleruoja nežinomybę ir mokosi iš klaidų.

„Pažinimo medžio“ steigėjas yra įsitikinęs, kad mokėjimas išbūti nežinomybėje, toleruoti klaidas ir nuolat mokytis – tai ir yra kompetencija, kurią daugelis mokyklų ugdo nesistemingai. Mes „Pažinimo medyje“ tai šauniai įgyvendiname, ir tada ateina kompetencijos, kurių reikės darbo rinkoje, – sakė M. Kandzeras.

Ši mintis tiesiogiai susiejo verslumo temą su švietimo sistemos architektūra. M. Kandzero teigimu, verslumo kompetencija – gebėjimas dirbti komandoje, generuoti idėjas, mokytis, komunikuoti – turėtų būti viso švietimo sistemos pamatas, o ne papildomas dalykas. Tai yra kojos, ant kurių viskas laikosi. Visą švietimo sistemą turime pastatyti ant šios kompetencijos pagrindo, – kalbėjo jis.

Moksleiviai dirbs darbus, kurių dar nėra

Diskusijoje kelis kartus nuskambėjo faktas – dalis dabartinių mokinių ateityje dirbs darbus, kurių šiandien dar nėra. Jei nežinome, kokių konkrečių įgūdžių reikės, reikia ugdyti gebėjimą mokytis, o ne konkrečias žinias. Tai įmanoma padaryti, jei mokykla turi aiškią viziją, bet visai kas kita tai įgyvendinti dvidešimties tūkstančių mokytojų sistemoje.

A. Rusteikienė atkreipė dėmesį į tai, kas dažnai pamirštama viešose diskusijose apie švietimą. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų turinys ir ugdymo programos, jos teigimu, Europos kontekste yra neblogame lygyje. Tačiau kartais matome internete ar „Facebook’e“ vieną užduoties nuotrauką ir sakome – štai, kažkoks autorius parašė netinkamą užduotį. Kažkaip nepastebėjome 90 procentų labai gero darbo, kuris vyksta mokyklose, – teigė ji. Ir pridūrė tai, kas viešoje erdvėje nutylima: Šiandien mokykla viena nepajėgi išmokyti visko, ko norime. Turime mokytis kartu – mokykla, tėvai, visuomenė. Tai turi tapti mūsų kultūros dalimi.

Tikrasis iššūkis, dėl kurio visi trys pašnekovai sutarė – kaip valstybė, verslas ir rinka padeda mokytojui perteikti turinį vaikui. Pakelti visą sistemą – 20 000 mokytojų – ir visus priversti gyventi inovacijomis – tai nerealu. Geriau pažvelgti labai žemiškai į savo vaikų klasę ir padėti kiekvienam mokytojui ten, kur jis yra, – skambėjo bendra diskusijos išvada.

„Pažinimo medis“: visapusiškas ugdymas ateities žmogui

Įsivaizduojant ateities profesijas ir kompetencijas, tampa aišku – ateities mokykla turi ugdyti ne tik žinias, bet ir visapusišką žmogų. „Pažinimo medžio“ ugdymo filosofija grindžiama tuo, kad kiekvienas mokinys nusipelno aplinkos, kurioje kartu su akademinėmis žiniomis auga smalsumas, emocinis intelektas, kūrybiškumas, pasitikėjimas savimi ir gebėjimas bendradarbiauti. Tik visapusiškas ugdymas padeda vaikui ne tik pasiruošti ateities profesijoms, bet ir tapti žmogumi, gebančiu kurti prasmingą santykį su pasauliu bei savimi.