„Pažinimo medžio“ gimnazistas, abiturientas ir Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) fizikos sekcijos narys Jokūbas šį rudenį leidosi į įspūdingą nuotykį – dalyvavo prestižinėje CERN-Solvay moksleivių stovykloje, Šveicarijoje. Tai unikali Europos branduolinių tyrimų organizacijos programa, kurioje kasmet dalyvauja tik 36 jaunuoliai. Įveikęs sudėtingą atranką, kurioje dalyvavo 2500 kandidatų iš viso pasaulio, Jokūbas tapo pirmuoju lietuviu, patekusiu į šią stovyklą.

Paprašėme Jokūbo papasakoti įspūdžius iš stovyklos, pasidalinti atradimais ir ateities planais.

Atranka, kuri viršijo lūkesčius

– Kaip reagavai sužinojęs, kad buvai atrinktas į CERN–Solvay stovyklą iš 2500 kandidatų iš viso pasaulio?

Dėl tokio kandidatų kiekio neturėjau daug vilties patekti, todėl sužinojęs, kad patekau į stovyklą, labai džiaugiausi. Labiausiai mane dominanti fizikos sritis yra dalelių fizika, todėl patekti į CERN buvo tikras svajonės išsipildymas.

– Kokie buvo atrankos etapai? Kas, tavo manymu, lėmė tai, jog patekai būtent tu?

Kiekvienas kandidatas turėjo atsakyti į motyvacinius klausimus ir įrašyti vaizdo įrašą apie juos dominantį klausimą, į kurį mokslas kol kas neturi atsakymo. Mano pasirinktas klausimas buvo, kodėl mūsų visata sudaryta iš materijos, o ne antimaterijos. Pagal dabartinį mūsų fizikos supratimą visatoje turėjo nelikti nei materijos, nei antimaterijos, tačiau vis dėl to mes egzistuojame.

Šiais metais į stovyklą užsiregistravo žymiai daugiau žmonių, nei organizatoriai tikėjosi, todėl buvo suplanuota papildoma stovykla pavasarį, tačiau man pasisekė patekti į ankstesniąją stovyklą.

Manau, kad į stovyklą patekti man padėjo tai, kad nuo pat vaikystės buvau smalsus ir domėjausi mokslu. Taip pat tai, kad skiriu nemažai savo laiko fizikai mokydamasis Nacionalinėje Moksleivių Akademijoje ir ruošdamasis olimpiadoms.

Pirmieji žingsniai CERN – tarp istorinių akimirkų

– Koks buvo pirmas jausmas atvykus į CERN? Ką pamatei pirmiausia?

Vos atvykus man buvo sunku patikėti, kad esu ten. Nors iš lauko nesimato daugumos įspūdingų eksperimentų, nes jie užkasti po žeme, kai kurios vietos CERN yra svarbios istorine prasme. Buvo nepakartojamas jausmas sėdėti auditorijoje, kurioje buvo paskelbtas Higso bozono atradimas – vienas svarbiausių moderniosios fizikos pasiekimų – ar pakeliui į paskaitą praeiti pro kambarį, kuriame gimė žiniatinklis (WWW). Paprastam praeiviui šios vietos galėtų pasirodyti niekuo neypatingos, tačiau man jos buvo tokios pat svarbios, kaip ir aplankyti eksperimentai.

Įspūdingiausi eksperimentai ir paskaitos – nuo antimaterijos iki Feinmano diagramų

– Kokios paskaitos ar eksperimentai paliko didžiausią įspūdį? Kodėl?

Iš aplankytų vietų įspūdingiausios man buvo CMS detektorius dėl savo dydžio ir Antimaterijos gamykla, nes tai yra vienintelė vieta pasaulyje, kur mokslininkai gali sukurti, sulėtinti ir įkalinti antimateriją – veidrodinę mūsų materijos versiją.
Įdomiausios paskaitos buvo apie standartinį modelį – šiuo metu tiksliausią teoriją, paaiškinančią, iš ko sudaryta visata. Per ją mokėmės apie standartinio modelio daleles, jų savybes ir kaip braižyti Feinmano diagramas, paaiškinančias dalelių saveikas. Pradžioje tema atrodė labai sudėtinga, tačiau džiaugiuosi, kad po kelių valandų pavyko suprasti šių dalykų pagrindus.

Laboratorijos, kuriose gimsta atradimai

– Kaip atrodė darbas laboratorijoje? Ar buvo kažkas, kas privertė sakyti „wow“?

Laboratorijoje mes atlikome eksperimentus, per kuriuos galėjome susipažinti su fizikos principais, naudojamais didžiuosiuose CERN eksperimentuose. Mes tyrinėjome, kaip superlaidininkai naudojami sukurti ypač galingiems magnetams, ir aiškinomės, kaip magnetiniai laukai yra naudojami kontroliuoti dalelių trajektorijas. Viename iš eksperimentų mes pasigaminome Vilsono kamerą ir savo akimis galėjome stebėti dalelių paliekamus pėdsakus.

CERN mastas – kaip mažas miestas po žeme

– Kaip apibūdintum CERN mastą žmogui, kuris nėra ten buvęs?

CERN kompleksas dydžiu primena mažą miestą, todėl vaikščiodami tarp skirtingų pastatų žmonės neretai renkasi keliauti dviračiu ar net mašina. Čia dirba apie 2500 nuolatinių darbuotojų, o prie eksperimen­tų prisideda daugiau kaip 17 tūkstančių mokslininkų iš viso pasaulio.

CERN turbūt geriausiai žinomas dėl Didžiojo hadronų greitintuvo (LHC). Tai 27 kilometrų žiedas, kurio vidus šaltesnis ir tuštesnis nei atviras kosmosas. Labiausiai savo dydžiu pribloškiantis aplankytas eksperimentas buvo CMS detektorius – penkių aukštų pastato dydžio, tiek sveriantis kaip Eifelio bokštas ir užkastas 100 metrų po žeme.

CERN įspūdingas ne tik savo fiziniu mastu, bet ir tyrimų svarba – ne vienas mokslininkas mums atvirai pasakė, kad jei jie rastų tai, ko ieško, pavyzdžiui, būdą sukurti žymiai stipresnius magnetus ar paaiškinimą, kodėl mūsų visata sudaryta iš materijos, o ne antimaterijos – tai būtų Nobelio premijos vertas atradimas.

Ateities planai – fizika ir atsakymai į visatos paslaptis

– Ar ši patirtis pakeitė tavo požiūrį į ateitį?

Ši unikali patirtis susitikti su mokslininkais, kurie dega aistra savo darbui, ir išvysti pažangiausius pasaulyje eksperimentus sustiprino mano motyvaciją studijuoti fiziką ir ieškoti atsakymų į visatos paslaptis. Tikslių ateities planų dar neturiu, tačiau po mokyklos planuoju studijuoti fiziką Groningeno universitete, Nyderlanduose.

– Kas tave labiausiai motyvuoja gilintis į fiziką?

Labiausiai mokytis fizikos mane motyvuoja smalsumas. Aš noriu suprasti, kaip veikia mūsų visata, iš ko mes padaryti, kodėl mes egzistuojame, ir rasti atsakymus į kitus panašius klausimus. Stovykloje supratau, kiek daug mokslas vis dar negali paaiškinti. Net mokslininkai negali pilnai atsakyti į gan paprastai skambančius klausimus, tokius kaip kas yra masė. Aš noriu gilintis į šį mokslą ir ateityje prisidėti prie mūsų žinių apie visatą plėtimo.

Kelias į fiziką – nuo mokytojų palaikymo iki olimpiadų

– Ar yra mokytojų ar veiklų, kurios labiausiai prisidėjo prie tavo kelio į fiziką?

Labiausiai prie mano susidomėjimo fizika prisidėjo Nacionalinė moksleivių akademija. Nors mokykloje fizika buvo mėgiama pamoka ir man gerai sekdavosi, tik per NMA pamokas ir stovyklas mane fizika sudomino kaip mokslas. Taip pat prisidėjo mano fizikos mokytojas, padėdamas ruoštis olimpiadoms bei patenkant į šią stovyklą ar stojant į universitetą.

– Esi daugybės olimpiadų laureatas. Ką tau reiškia šios pergalės?

Žinoma, laimėti smagu, tačiau olimpiados man svarbios ne dėl to. Man olimpiados yra galimybė išbandyti save. Skiriu nemažai laiko pasiruošimui, todėl laimėdamas sau įrodau, kad įdėdamas daug darbo sugebu pasiekti sudėtingus tikslus. Taip pat respublikinės olimpiados yra puiki vieta susitikti su kitais mokslu besidominčiais mokiniais iš visos Lietuvos.

Mokykla, kuri padeda augti

– Kokią tau reikšmę mokykla turi augant akademiškai ir kaip asmenybei?Mokykla suteikia galimybę skirti daugiau dėmesio dalykams, kurie man sekasi. Fiziką mokausi vienintelis klasėje, todėl pamokose galiu labiau gilintis į temas ar mokytis ne tik tai, kas yra mokykliniame kurse. Mokytojų individualus dėmesys kiekvienam mokiniui padėjo man išlikti motyvuotam mokytis ir neprarasti smalsumo.

Džiaugiamės, kad Jokūbo pažintis su pasaulinio lygio mokslininkais, galimybė iš arti pamatyti, kaip gimsta atradimai, ir suvokimas, kiek daug dar lieka neatsakytų klausimų, dar labiau sustiprino jo troškimą siekti mokslo aukštumų. Nuo smalsumo vaikystėje, mokytojų palaikymo ir dalyvavimo NMA veikloje iki olimpiadų ir pirmųjų žingsnių vienoje garsiausių pasaulio tyrimų įstaigų – Jokūbo kelias rodo, kaip užsidegimas, pastangos ir smalsumas gali atverti duris į įspūdingiausias galimybes.

Linkime Jokūbui, kad ši patirtis taptų tvirtu tramplinu tolesniems atradimams ir kelionei, ieškant atsakymų į didžiausias visatos paslaptis.