Prieš tapdama fizikos mokytoja, Eglė baigė orlaivių pilotavimo studijas. Nuo 14 metų žinojau, kad būsiu pilotė ir kryptingai to siekiau, tačiau gavusi pilotės licenciją ir įsidarbinusi aviacijos įmonėje, po metų supratau, kad rytais į darbą nesikeliu su džiaugsmu, kad nesidomiu šia sritimi laisvalaikiu.

Anot mokytojos, lyginant su aviacija, mokytojo darbe žymiai didesnė kūrybinė laisvė. Man patinka iššūkiai, tad dar dirbdama aviacijoje, nuskubėjau į mokyklą, kurioje pati mokiausi nuo 3 iki 8 klasės, ir pasiprašiau, kad laisvu laiku leistų stebėti fizikos ir matematikos pamokas. Vėliau įsitraukiau į kūrybinių partnerysčių projektą – kartu su kitais savo srities specialistais važinėdavome po mokyklas ir mokiniams rengdavome užsiėmimus, per kuriuos padėdavome jiems atsiskleisti.

Būsima mokytoja atsakingai ruošdavosi šiems užsiėmimams, galvodavo, kaip sudominti mokinius: Supratau, kad tuo domiuosi laisvalaikiu, kad save tapatinu su mokytoja, – apie atrastą pašaukimą pasakoja Eglė. Mokytoja baigė profesinės pedagogikos studijas, programą „Renkuosi mokyti“ ir jau skaičiuoja 10-us mokytojavimo metus.

Eglė taip pat yra programos „Mokytojų palaikymo ratai“ įkūrėja, kuriuose pedagogus ragina dalintis savo pasiekimais, iššūkiais ir problemomis, su kuriais susiduria mokytojo darbe.
Laisvalaikiu mokytoja keliauja, užsiima šuolių į vandenį sportu, mėgsta SPA, domisi savęs pažinimo (individualiosios psichologijos) kursais.

Nors tapti mokytoja Kristina sugalvojo ne pati, „Pažinimo medyje“ ji mokytojauja jau šeštus metus. Su „Pažinimo medžiu“ susidūriau palikusi samdomą darbą ir pradėjusi užsiimti individualia veikla – pradžioje padėjau mokyklai komunikacijos klausimais, o vėliau, paraginta mokyklos steigėjos Audronės, gavau pasiūlymą išbandyti save ir mokytojos amplua, – sako teisininkės išsilavinimą turinti mokytoja.

Kasdien į mokyklą ji keliauja su džiaugsmu, smalsumu, meile ir naujomis idėjomis: Mane įkvepia laisvė kurti, vaikų smalsumas, geri klausimai, aistringos diskusijos ir tai, kad nė viena diena mokykloje nėra tokia pati. Mažai užsiėmimų man atrodo prasmingesni nei mokytojo ar klasės auklėtojo darbas.

Po pamokų mokytoja leidžia laiką su mylima šeima, daug skaito, domisi menu ir fotografija, keliauja po Lietuvą ir užsienį. Kristina atvirauja, kad protą nuramina mylimame sodelyje ir galvodama apie naujas pamokas – net mojuodama grėbliu ar eidama rudenišku mišku taku.

Praėjusiais metais mokytoja atrado plaukimą ežere, tad dabar svajoja apie šiltąjį sezoną: Nersiu į visus ežerus, kuriuos tik pasieksiu!

Mokytoja Kristina kaip pranešėja ir moderatorė dalyvauja konferencijose švietimo ir psichologijos temomis, nuo 2024 m. sausio priklauso Vilniaus m. etikos ir filosofijos mokytojų metodinei tarybai – organizuoja renginius etikos mokytojams, taip pat rūpinasi mokyklos mokinių metinių darbų projektu ir konferencija.

Interviu su Kristina portale Bernardinai.lt

Interviu su Kristina LRT laidoje „Langas į valdžią“

Nors mokyklos laikais mokytoją Vaidą domino labai skirtingi dalykai – nuo psichologijos iki genetikos, bet gyvenimas vistiek vedė į mokymą. Supratau, kad man tiesiog patinka dalintis savo žiniomis ir patirtimi, – sako Vaida, „Pažinimo medžio“ matematikos mokytoja ir 6-tokų auklėtoja, viso mokytojaujanti jau 12 metų.

Vaida matematikoje mato daugiau nei skaičius: Dirbant su vaikais stengiuosi juos padrąsinti, nuolat keliu klausimus ir skatinu ieškoti atsakymų. Mane įkvepia, kad galiu dalintis ir matau prasmę, matydama jų asmenines pergales, pokyčius.

Atostogas mokytoja mėgsta išnaudoti kelionėms: Pasaulis toks didelis, jame tiek kvapą gniaužiančių vietų! Dažnai vienai kelionei dar nesibaigus, turiu bilietus jau kitai.

Po pamokų mokytoja Vaida mėgsta ilgus pasivaikščiojimas gamtoje, gerus filmus, o šiuo metu pradeda pažintį su tenisu.

Tapti mokytoja Jovita svajojo nuo mažumės. Paimdavau mamos rankinuką, susidėdavau knygas, pasikviesdavau kiemo draugus ir vesdavau jiems pamokas, – prisiminusi juokiasi Jovita. Jau paauglystėje būsima mokytoja dirbo aukle, o nuo 11 kl. – įvairaus amžiaus mokinių korepetitore.

Šiuo metu Jovita yra pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos mokymo bakalauro paskutinio kurso studentė. Dar studijų metais ji pradėjo dirbti jaunesniąja mokytoja, priešmokyklinukų anglų k. mokytoja ir jau sukaupė 3 metų patirtį. Laukiu kitų mokslo metų, kuomet galėsiu visa galva nerti ir susikoncentruoti į darbą mokykloje, – sako būsimų „Pažinimo medžio“ pirmokų mokytoja. –  Darbe su vaikais man labiausiai patinka atrasti kiekvieno išskirtinumą.  Pirmiausia, visada stengiuosi užmegzti ryšį su mokiniais, nes tikiu, kad tik taip mokymosi procesas vyks sklandžiai ir sėkmingai.

Laisvalaikiu mokytoja atitrūksta nuo kasdienės rutinos gamtoje, keliaudama.

Mokytojos Jovitos diena mokykloje

„Pažinimo medžio“ istorijos ir pilietiškumo mokytojas, 2020 m. pelnęs inovatyviausio mokytojo titulą, o 2021 m. Meilės Lukšienės premiją, Antanas apie save pasakoja: Buvau tarp ateities planų ir idėjų pasimetęs dvyliktokas ir dėl vieno įkvepiančio mokytojo nusprendžiau išbandyti… Tapti istorijos mokytoju! Mano bandymas tęsiasi jau 11-tus metus ir kuo toliau, tuo labiau mėgaujuosi istorijos mokytojo role. Tikiu praeities studijų galia suprasti ir keisti save ir pasaulį. Kaip idealistą tai mane labai veža, kartu su galimybe būti, veikti, kurti, mokytis kartu su jaunais žmonėmis ir įkvepiančiais kolegomis.

Po darbo mokykloje mokytojas Antanas yra aktyvus Lietuvos ir Europos istorijos mokytojų bendruomenių narys, bendradarbiauja su leidykla „Šviesa“ jos leidybiniuose projektuose.

Kai nedirba, mokytojas leidžia laiką su šeima, žaidžia krepšinį, mina dviratį, skaito, žaidžia kompiuterinius žaidimus, dievina keliones.

Interviu su mokytoju Antanu LRT portale

Prieš tapdama fizikos mokytoja, Eglė baigė orlaivių pilotavimo studijas. Nuo 14 metų žinojau, kad būsiu pilotė ir kryptingai to siekiau, tačiau gavusi pilotės licenciją ir įsidarbinusi aviacijos įmonėje, po metų supratau, kad rytais į darbą nesikeliu su džiaugsmu, kad nesidomiu šia sritimi laisvalaikiu.

Anot mokytojos, lyginant su aviacija, mokytojo darbe žymiai didesnė kūrybinė laisvė. Man patinka iššūkiai, tad dar dirbdama aviacijoje, nuskubėjau į mokyklą, kurioje pati mokiausi nuo 3 iki 8 klasės, ir pasiprašiau, kad laisvu laiku leistų stebėti fizikos ir matematikos pamokas. Vėliau įsitraukiau į kūrybinių partnerysčių projektą – kartu su kitais savo srities specialistais važinėdavome po mokyklas ir mokiniams rengdavome užsiėmimus, per kuriuos padėdavome jiems atsiskleisti.

Būsima mokytoja atsakingai ruošdavosi šiems užsiėmimams, galvodavo, kaip sudominti mokinius: Supratau, kad tuo domiuosi laisvalaikiu, kad save tapatinu su mokytoja, – apie atrastą pašaukimą pasakoja Eglė. Mokytoja baigė profesinės pedagogikos studijas, programą „Renkuosi mokyti“ ir jau skaičiuoja 10-us mokytojavimo metus.

Geras mokytojas, manau, yra tas, kuris ieško iššūkių, kuris užtikrindamas tvarką klasėje netampa policininku, o išlieka draugu, tačiau supranta, kad yra vyresnis, atsakingas, ir neperlenkia draugiškumo lazdos. O bene svarbiausia – geras mokytojas yra tas, kuris sugeba įkvėpti vaikus, – išvadą padarė mokytoja tapusi pilotė.

Eglė taip pat yra programos „Mokytojų palaikymo ratai“ įkūrėja, kuriuose pedagogus ragina dalintis savo pasiekimais, iššūkiais ir problemomis, su kuriais susiduria mokytojo darbe.

Laisvalaikiu mokytoja keliauja, užsiima šuolių į vandenį sportu, mėgsta SPA, domisi savęs pažinimo (individualiosios psichologijos) kursais.

Interviu su mokytoja Egle LRT laidoje „Daugiau nei mokytojas“

Su išskirtiniais vaikais dirbanti mokytoja Eglė: mokykla ne tik ruošia gyvenimui, ji ir yra gyvenimas 

Mokytojas Romas biologijos moko jau 34 metus. Nors mokyklos laikais mokytojas turėjo kitokių minčių – svarstė studijuoti Žemės ūkio akademijoje arba rusų kalbą. Pasitaręs su mokytoja ir apsilankęs universitete Vilniuje, jis pasirinko biologijos pedagogikos studijas.

Romas ne tik mokytojas, bet ir užduočių sąsiuvinių bendraautorius. Kartu su kolegomis mokytojas yra parengęs tiriamųjų darbų rinkinį 5 kl. ir pratybų sąsiuvinius 7-10 kl.

Mano darbo principas yra teisingumas, žmogiškumas, mokinių supratimas. Nesvarbu, ar devintokas, ar dvyliktokas, bet kalbėti reikia kaip lygiam su lygiu. Manau, mokiniai tą jaučia, ir dėl to turime gerą santykį, – sako mokytojas Romas.

Laivalaikiu mokytojas mėgsta spręsti kryžiažodžius, mėgsta žygius, keliones, taip pat stengiasi dažniau apsilankyti sporto klube ar važinėtis dviračiu.

Prieš tapdama „Pažinimo medžio“ chemijos mokytoja, Aušra dirbo farmacinių produktų kokybės laboratorijoje. Tapti mokytoja neplanavau, maždaug iki 30 metų amžiaus to net nenorėjau, – prisimena Aušra.

Baigusi „Renkuosi mokyti“ programą, pedagoginį kelią Aušra pradėjo 2016 metais, įsidarbinusi didelėje valstybinėje mokykloje, kurioje mokė per 300 mokinių. Susidūriau su įvairiais iššūkiais, tačiau tai manęs visiškai neatbaidė nuo šios profesijos, o atvirkščiai – tik sustiprino vidinį žinojimą, kad pedagoginis kelias – man, – sako 8-tus metus mokytojaujanti Aušra.

Mokytojos darbe Aušrai labiausiai patinka nuolatiniai iššūkiai ir dinamiška kasdienybė. Mokytoja atvirauja, kad labiausiai ją „veža“ akimirkos, kai klasėje atmosfera net įkaitusi nuo mokymosi, ir visi su dideliu susidomėjimu, džiaugsmingu smalsumu narplioja chemijos mokslo paslaptis.

Kiekvieną kartą stovėdama prieš klasę ar kurdama metodinę medžiagą jaučiu, kad tai mano kelias, mano pašaukimas, man mokyti, o taip pat ir mokytis labai patinka – aš dirbu svajonių darbą! – sako Aušra.

Mokytoja „Pažinimo medyje“ taip pat puoselėja tarptautiškumą, kuria Erasmus+ ir NordPlus projektus, dalyvauja tarptautiniuose mokymuose, koordinuoja STEAM veiklas mokykloje.

Po pamokų mokytoja mėgsta keliauti, skaityti, kurti, būti gamtoje, bendrauti su šeima ir draugais.

Interviu su Aušra portale 15min.lt

Mokytoja Aušra yra įvaizdinės mokyklos kampanijos „Mokytojai už vaikų pergales“ veidas

Fizinių mokslų srities chemijos mokslų krypties daktarė Vilija chemijos moko jau 25 metus. Nors besimokydama mokykloje sakė sau, kad mokytoja nebus niekada, dabar yra ketvirtos kartos mokytoja savo giminėje.

Baigusi studijas Vilija dirbo mokslinį darbą, o mokytoja pradėjo dirbti tik po penkerių metų ir tik laikinai – trims mėnesiams (pabaigti mokslo metus išėjus mokytojui). Ir štai − mokytoja jau 25 metus.

Tai sunkus, bet labai prasmingas darbas − juk prieš mus − ateities Žmogus. Pirmiausia stengiuosi sukurti nuoširdų, empatišką, pagarbų, paprastą santykį su mokiniais − t.y., iš širdies į širdį. O paskui – akademiniai pasiekimai, – sako mokytoja Vilija.

Mokytojos laisvalaikis būna ramus su knyga, nes nuo vaikystės labai mėgsta skaityti, ir aktyvus, nes labai mėgsta „sukišti“ rankas į žemę, žygiuoti miškais ir kalnais, keliauti ir pažinti pasaulį. Žiemą mokytoja džiaugiasi per karantiną atrastu kalnų slidinėjimu.

Po dvidešimties metų tu būsi labiau nusivylęs dalykais, kurių nedarei, negu tais, kuriuos darei. Taigi, išplauk iš ramybės uosto. Pagauk pasatą savo burėms. Tyrinėk. Svajok. Atrask. (Markas Tvenas)

Daiva „Pažinimo medžio“ mokykloje dirba jau 17 metų. Priešmokyklinio ugdymo mokytojai svarbiausia artimas ryšys su augančiu vaiku: Tai pagrindas, leidžiantis kurti pasitikėjimą ir saugumą, padedantis ugdyti empatiją, bendravimo įgūdžius ir socialinius gebėjimus, kurie yra būtini mokykloje, už jos ribų ir augančiai asmenybei. Kiekvieną dieną stengiuosi atidžiai klausyti ir suprasti vaiko poreikius, jausmus ir mintis, kad jis jaustųsi  mylimas, vertinamas, priimtas ir gerbiamas.

Daiva taip pat yra baigusi Individualios psichologijos instituto tėvų konsultavimo programą. „Žinios padeda geriau suprasti vaikų emocijas, elgesį ir santykius su tėvais, leidžia giliau įsigilinti į vaikų poreikius, padėti jiems įveikti sunkumus ir formuoti teigiamus santykius šeimoje, taip pat stiprinti bendravimą su tėvais, siekiant sukurti harmoningą ugdymo aplinką, – sako mokytoja. 

Laisvalaikiu Daiva laiką leidžia gamtoje, puoselėja augalus. Mokytoja juokauja, kad ir vaikus palygina su gėlėmis – skirtingomis, spalvingomis, gražiomis, kurioms reikalinga šiluma, dėmesys ir meilė. Galiu pasidžiaugti – mano gėlės auga, – sako mokytoja. 

12 metų „Pažinimo medyje“ dirbanti priešmokyklinio ugdymo mokytoja Erika rugsėjį vėl suburs grupę mažųjų ir ruoš kiekvieną ypatingam gyvenimo žingsniui – pirmai klasei. Tai verčia pasitempti, domėtis ir inicijuoti naujoves, ieškoti priėjimo prie vaikų ir kartu augti. Stengiuosi visus kuo geriau pažinti ir įsiklausyti, su kiekvienu mažu žmogumi pasidalinu visu savo dėmesiu, – sako Erika.

Mokytoja ypač siekia tėvų bendradarbiavimo ir įsitraukimo. Darniai bendruomenei suburti labiausiai padeda išvykos ir šventės kartu su tėvais, tampame viena didele šeima, – sako Erika.

Po sunkios darbo dienos mokytoja atsikvepia gamtoje su šeima ir sūnumi, važinėja dviračiu, riedučiais, o kartais net šoka į pačiūžas žaisti ledo ritulį.

Mokytojos Erikos diena mokykloje

Mokytoja Emilija pasakoja, kad mokykloje ne vienas bandė ją atkalbėti nuo mokytojo profesijos, tačiau sąmoningai ją pasirinko: iki šiol kasdien įrodau, kad mokytoja būti nuostabu! Emilija pradėjo dirbti pedagoginį darbą dar studijuodama Kaune, vėliau mokytojavo mokykloje Vilniuje, kol galiausiai prisijungė prie „Pažinimo medžio“.

Matematikos ir biologijos pedagogiką baigusios Emilijos pamokose netrūksta tyrinėjimų, eksperimentų,  pamokų gamtoje ir veiklų, kurios kviečia mokinius liesti, bandyti, patirti ir per tai suprasti net sudėtingiausias temas. Emilija tiki, kad vaikai mokosi geriausiai tada, kai yra įsitraukę, todėl mokytoja domisi naujovėmis, taiko interaktyvius metodus ir kuria gyvas, įdomias pamokas. Pedagogė taip pat kuria skaitmeninį ugdymo turinį – turtina vadovėlių temas pradinukams, rengia pateiktis, infografikus ir užduotis, naudojamas mokinių ir mokytojų.

Nors esu „tiksliukė“, šalia tvirto akademinio pagrindo manyje daug kūrybiškumo. Tokiais drąsinu būti ir savo mokinius – mąstyti plačiai, kurti, ieškoti savų sprendimų, – sako Emilija. – Tikiu paprastu dalyku: kai vaikas ateina į mokyklą jausdamasis laukiamas, suprastas ir saugus, jis ne tik išmoksta skaityti ar rašyti – jis išmoksta tikėti savimi.

Laisvalaikiu Emiliją rasite sporto salėje, išėjusią pasivaikščioti arba leidžiančią laiką su brangiausiais žmonėmis. Tai mano būdas pasirūpinti savimi ir išlikti balanse, – pasakoja Emilija.

Laimingas vaikas – laiminga mokytoja, – juokiasi 8 metus „Pažinimo medyje“ dirbanti pradinių klasių mokytoja Ligita.

Baigusi ne tik pradinio ugdymo pedagogikos, bet ir ekologijos ir gamtamokslio ugdymo studijas, Ligita ypač didelį dėmesį skiria mokinių išvykoms į gamtą ir integruoja gamtos mokslus į ugdymo procesą. Stengiuosi mokyti per patyrimą, atliekame tyrinėjimus miške ar kieme, todėl ypač džiaugiuosi dirbdama Ozo g. padalinyje. Gamtos platybės čia ranka pasiekiamos, – sako mokytoja.  

Ligita geriausiai jaučiasi galėdama laisvai ir kūrybiškai planuoti pamokas, dažnai rengia mokslinius tiriamuosius projektus su vaikais, kurių metu mokiniai net nepajaučia, kiek daug išmoko. Džiaugiuosi kiekvienos dienos atradimais ir degančiomis vaikų akimis. Tikiu kiekvieno vaiko asmenine pažanga ir jei šiandien kažkas nepavyko, įdėjus pastangų ir noro – pavyks rytoj, – sako pradinių klasių mokytoja.

Nors laisvo laiko Ligitai beveik nelieka, tačiau jėgas ji kasdien atgauna pasivaikščiojimuose su savo prancūzų buldoge Lora. 

Raminta yra pradinių klasių ir istorijos mokytoja, edukologė, patyriminio ugdymo praktikė. Švietimo srityje ji jau aštuonerius metus.  Buvę Ramintos ketvirtokai – šiuo metu jau „Pažinimo medžio“ aštuntokai, su kuriais Raminta iki šiandien palaiko artimą santykį.

Būdama mokytoja vadovaujuosi mintimi, jog vaikams turime duoti du dalykus – šaknis ir sparnus. Vedina šios minties laikausi nuostatos, kad siekiant kokybiško ugdymo, pirmiausia turi būti sukuriama saugi mokymosi aplinka, atliepiami individualūs vaiko poreikiai, sukuriamas saugus emocinis ryšys, – sako Raminta.

Būsimų pirmokų mokytoja – meno ir istorijos gerbėja, tad tai atsispindi ir jos pamokose, kuriose pedagogė skatina mokinių kūrybišką mąstymą, integruodama pasaulio pažinimą ir pilietiškumo suvokimą. Raminta tiki, kad siekiant visapusiško ugdymo svarbu tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas, todėl skiria itin daug dėmesio darnios klasės bendruomenės puoselėjimui.

Laisvalaikiu Raminta lankosi meno muziejuose ir parodose arba mėgaujasi meno istorijos knygomis. Didžiausią atgaivą ji randa dirbdama su moliu ir kurdama įvairius keramikos dirbinius, taip patirdama kūrybos ir minčių laisvės džiaugsmą. 

Pažintis su Raminta

Nuo pat vaikystės turėjau didelį norą prisidėti prie vaikų augimo. Mokytojo profesija tai ne tik darbas, bet ir misija, kurioje galiu suteikti vaikams ne tik žinių, bet ir įgūdžių, kurie padės jiems geriau suprasti pasaulį ir savo vietą jame, – sako pradinių klasių mokytoja Vesta.

Penkerius metus švietimo srityje dirbanti mokytoja įsitikinusi, kad vaikų emocinė gerovė ir saugumas yra pagrindiniai elementai, leidžiantys jiems sėkmingai mokytis ir augti. Emocinė vaikų savijauta man yra labai svarbi, nes tikiu, kad tik tada, kai vaikai jaučiasi mylimi, saugūs ir pasitikintys aplinka, jie gali atskleisti savo mokymosi potencialą ir išlaisvinti savo kūrybiškumą, – įsitikinusi pirmokų mokytoja.

Mokytoja Vesta didelį dėmesį skiria stipraus ir nuoširdaus ryšio su mokiniu kūrimui. Pedagogė pasakoja, kad kai vaikai žino, jog jie gali būti savimi, mokiniai tampa aktyvesni pamokose ir labiau įsitraukia į mokymosi procesą. Siekdama sužadinti mokinių smalsumą ir norą mokytis, ugdymo procese naudoju kūrybines ir praktines užduotis. Kūrybiškumas ir praktiniai uždaviniai padeda vaikams labiau įsitraukti į mokymosi procesą, nes jie turi galimybę atrasti ir kurti, o ne tik priimti informaciją, – pasakoja mokytoja.

Vesta atvirauja, kad dirbdama su vaikais jaučiasi laiminga: Kiekvienas vaikas, kurį įkvepia mano mokymas, man suteikia didelio džiaugsmo ir motyvacijos nuolat tobulėti, – pasakoja Vesta.

Laisvalaikiu mokytoja skaito ir mėgaujasi ramiu laiku prie jūros: Tai leidžia man atsipalaiduoti ir atrasti naujų idėjų bei įkvėpimo!

Artimas ryšys su vaiku ir jo pažinimas man yra ugdymo sėkmės raktas. Nuoširdus mokinio stiprybių ir silpnybių išsigryninimas, atviras pokalbis ir pagarba – mano pirmieji žingsniai ryšio su vaiku kūrimo link, – sako pradinių klasių mokytoja Daiva.

5 metus dirbusi šv. Juozapo pradinėje mokykloje Dorkinge (Didžioji Britanija) ir grįžusi į Vilnių, vaiko gerovės komandos narė ir pradinių klasių mokytoja Daiva suprato, kad kas dar tik pradedama diegti Lietuvos švietime jai jau seniai tapę artima. Esu pritaikiusi Didžiojoje Britanijoje pasiteisinusią fonetikos ir gramatikos mokymosi metodiką, naudoju pagarbaus bendravimo klasėje principus, turiu tarsi slaptą kalbą su kiekvienu vaiku, suteikiančią jiems saugią, atpalaiduojančią klasės aplinką,  –  patirtimi dalinasi Daiva.

Mokytojai labai artimas į savarankiškumą nukreiptas mokymasis. Mokiniui kokybiškai įsitraukti į ugymo(si) procesą pavyks tik skatinant jo smalsumą sužinoti daugiau. Drąsinu vaikus nebijoti būti savimi, priimti iššūkius ir gebėti paprašyti pagalbos. Nėra didesnio džiaugsmo matyti, kai vaikai patyrę sėkmę nori ja pasidalinti, o tai juos stiprina priimti dar didesnius iššūkius. Jei pradinėse klasėse vaikas patirs „galiu ir noriu” jausmą, jo kelionė į mokslo aukštumas bus daug sklandesnė,  –  įsitikinusi pirmokų mokytoja.

Daiva atsipalaiduoja šeimos rate, bet nenustygsta vietoje ir vis išbando save naujose veiklose  – nuo lotynų šokių ar savanorystės iki kabančios jogos ir veganiško maisto gamybos.

Daivos patarimai, kaip atliepti skirtingus vaikų gebėjimus

Mokytojavimas Ugnę žavėjo nuo mažumės, ir nors baigusi mokyklą ji pasuko kitu keliu, Ugnės troškimas tapti mokytoja galiausiai paskatino pasirinkti pedagogiką: Buvau pasiruošusi, labiau motyvuota ir jaučiausi einanti savo pašaukimo keliu. Todėl pradėjusi studijuoti pedagogiką sulaukiau pastiprinimo iš šeimos ir artimųjų, o nuo antro kurso pradėjau dirbti mokykloje, – pasakoja Ugnė.

Ugnė savo pedagoginę patirtį įgijo kitoje privačioje mokykloje – pradėjusi nuo pavaduojančios ir jaunesniosios mokytojos, užaugo iki vaikų laisvalaikio, skaitymo skatinimo ir STEAM veiklų koordinatorės. Labai atsakingai vertinu mokytojos darbą. Pati būdama mama galiu nuoširdžiai suprasti tėvus, kurie išleidžia savo vaikus į pirmą klasę. Man itin svarbu, kad vaikai klasėje gerai jaustųsi. Esu empatiška, tad skiriu didelį dėmesį asmeniniam ryšiui su kiekvienu vaiku ir kuriamam vaikų tarpusavio santykiui, – pasakojo būsimų pirmokų mokytoja.

Ugnė juokauja, kad pranašumą mokytojos darbe jai suteikia neblėstantis smalsumas ir žinių troškimas. Didžiausias mokytojos siekis – sudominti vaikus supančia aplinka, žadinti smalsumą ir meilę mokslui. To siekiu atvirai žvelgdama į ugdymo procesą – sieju jį su mokinių patirtimis, jų pomėgiais, kasdieniu gyvenimu. Ieškau įvairių įdomių ugdymo ir ugdymosi metodų, erdvių, situacijų, gerai apgalvoju užduotis ir jų naudą mokiniams, – pasakoja mokytoja.

Ji jauna, žingeidi, trokštanti žinių ir nuolat jas gilinanti, patriotiška, labai atsakingai žiūrinti į viską, ką daro, gebanti pamatyti ir atliepti kiekvieną, o svarbiausia – gerbianti vaiką kaip lygiavertį sau žmogų, – įžvalgomis dalinosi pradinių klasių mokytoja ir sustiprintos programos kuratorė Brigita, rekomendavusi Ugnę kaip būsimų pirmokų mokytoją. 

Laisvalaikį Ugnė leidžia gamtoje su šeima. Žaviuosi sniegu žiemą, spalvotais medžiais rudenį, pirmais išsprogusiais pumpurais pavasarį, žydinčiomis pievomis, vasaros vakaru prie laužo, – pasakoja ypatingą meilę gamtai puoselėjanti mokytoja.

Daiva – patyrusi ir nuolat tobulėjanti švietimo specialistė, turinti ilgametę darbo patirtį pradinio ugdymo srityje. Pedagogė prisimena – dar būdama pradinukė vinjetėje įrašė, kad užaugusi norėtų tapti mokytoja.

Baigusi ikimokyklinio ugdymo pedagogiką, vėliau Daiva įgijo ir pradinio ugdymo pedagogikos bakalaurą, nepaliovė augti toliau ir greitai įgijo mokytojos metodininkės laipsnį. Magistro studijose gilino žinias edukologijos ir informacinių komunikacinių technologijų srityse, dirbo pagal tarptautinio bakalaureato pradinio ugdymo programą, skatinančią mokinių smalsumą ir savarankišką mokymąsi.

Ji yra entuziastinga ir inovatyvi pedagogė, nuolat ieškanti naujų būdų ugdyti mokinių žinias ir įgūdžius, siekianti kurti įtraukiančią ir įkvepiančią mokymosi aplinką. Darbas su pradinių klasių mokiniais turi savo žavesio – jie suteikia galimybę matyti jų augimą, pokyčius. Smagu, kai mokykloje gali būti ne tik mokytoju, bet ir vyresniuoju vaikų draugu – kai gali jiems pagelbėti iškilus įvairioms problemoms, kuomet jiems patiems dar sunku priimti tam tikrus sprendimus.  Gera yra padėti vaikams augti, mokytis bendrauti, labiau pažinti save ir savo aplinką, – pasakoja būsimų trečiokų mokytoja Daiva.

Laisvalaikiu Daiva atsipalaiduoja ilgų pasivaikščiojimų metu, važinėdamasi dviračiu ar riedučiais, kopdama į kalnus, maudydamasi šiltose jūrose ir skaitydama knygas.

Laura tapti mokytoja svajojo nuo vaikystės, tad pradinukų mokymas jai – svajonės išsipildymas. Pradinių klasių mokytoja, įgijusi ir spec. pedagogės-psichologės išsilavinimą tiki, kad su kiekvienu vaiku galima susikalbėti ir susitarti, pakanka tik noro: Su kiekvienu skirtingai ir savaip, tačiau tinkamas žodis, atėjęs iš širdies, prakalbina visus.

Laura pati kuria metodines priemones ir akademinį pamokų turinį, taip pat nuolat tobulinasi įvairiuose kursuose ir imasi veiklų, artimų mokytojos darbui. Per 12 mokytojavimo metų ji papildomai dirbo korepetitore, stovyklų vadove, savanoriavo, dar neseniai mokė ukrainiečius vaikus. Dirbdama su vaikais jaučiuosi laiminga, nes galiu ne tik juos mokyti, bet pati be galo daug iš jų išmokstu ir atrandu, – sako mokytoja.

Lauros aistra – tortų kepimas. Smaližiai kolegos ir artimieji juokauja, kad ji turėtų ne mokyti, o atidaryti kepyklėlę, bet meilė vaikams nugali ir tortai lieka geriausia atsipalaidavimo forma po darbų.