Viešojoje erdvėje nerimstant diskusijoms dėl gyvenimo įgūdžių pamokų Lietuvos valstybinėse mokyklose, privati mokykla „Pažinimo medis“ šiemet skaičiuoja dešimt metų, kai mokiniams pradėtos dėstyti turiniu panašios socialinių įgūdžių pamokos.
2013 m. toliaregiškas mokyklos įkūrėjos psichologės Audronės Kancės-Grdzelišvili žvilgsnis į Lietuvos švietimo sistemą lėmė tikriausiai pirmosios tokios mokyklos Lietuvoje atsiradimą. Autorinė socialinių-emocinių kompetencijų ugdymo programa (SEKU) šiandien dėstoma pradinėse „Pažinimo medžio“ mokyklose ir gimnazijoje 0-9 klasių mokiniams.
Pamokos apie vaiko socialinį-emocinį augimą
Tokios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suformuotos gyvenimo įgūdžių programos vertybinės nuostatos kaip konfidencialumas, pagarba vienas kitam, teisė būti išklausytam, aktyvus klausymasis, yra artimos „Pažinimo medžio“ mokyklų socialinių įgūdžių pamokų turiniui. Universalios programos sąvokos „priklausymas grupei“, „savęs pažinimas“, „problemų sprendimas“, „bendravimo įgūdžiai“ dažnai girdimos socialinių įgūdžių pamokose.
Abiejų programų tikslai yra panašūs, tik įgyvendinimo būdai skirtingi. Socialinių įgūdžių pamokų metu mažiau liečiamos rizikingo elgesio, žalingų įpročių ar seksualumo temos. Kartais šių pamokų metu moksleiviams natūraliai kyla poreikis apie tai pasikalbėti su psichologu.
Manau, mokykloms, kurios iki šiol neturėjo pamokų orientuotų į vaiko socialinį-emocinį augimą, gyvenimo įgūdžių pamokos gali turėti didelės vertės, tačiau šias pamokas turi vesti motyvuoti ir tam paruošti specialistai.
Labai norisi tikėti, kad Lietuvos mokyklos prisijaukins programą, ir akademiškumo stiprinimas vyks dermėje su socialinių-emocinių kompetencijų ugdymu.Tik užtikrinus socialinį-emocinį vaiko saugumą, galime tikėtis akademinių rezultatų.
„Pažinimo medžio“ mokykloje dirbanti psichologė Justina Stupelienė.
Kassavaitinės socialinių įgūdžių pamokos
Po dešimtmetį mokykloje besitęsiančių socialinių įgūdžių pamokų mokytojai ir specialistai tikina pastebintys akivaizdų rezultatą: kasmet gilindami socialinius įgūdžius, mokiniai atranda vis sveikesnių būdų įveikti įtampą, įsiklauso į save ir asmeninius poreikius, geba nubrėžti ribas ir dažniau pasakyti „ne“, stiprėja empatija, problemų sprendimo įgūdžiai, galiausiai, paskutinėse gimnazijos klasėse tai lemia užsispyrimą įgyvendinant užsibrėžtus tikslus ir pasiruošimą savarankiškam gyvenimui nuolat besikeičiančioje visuomenėje.
Kiekviena klasė turi po vieną socialinių įgūdžių pamoką per savaitę. Pamoką veda klasės auklėtoja kartu su klasei priskirta viena iš septynių mokyklos psichologių. Pamokos planas rengiamas pagal mokinių amžių ir poreikius, jiems pritaikomos užduotys, grupiniai užsiėmimai, vaidinant socialines situacijas, reflektuojant kilusius jausmus pasitelkiamos psichodramos technikos.
Šių pamokų turinys aptariamas mokytojo individualių supervizijų pas psichologą metu, tad dažnai pamokos planas koreguojamas atsižvelgiant į klasės realijas. Pagrindinis pamoką vedančio klasės auklėtojo ir psichologo dueto tikslas – užtikrinti saugią klasės atmosferą, kurioje mokiniai patirtų bendrystės ir priklausymo grupei jausmą, pasitikėtų savo jėgomis ir jaustųsi vertingi. Šie procesai užtrunka, todėl labai svarbu matyti kiekvieną klasės vaiką, jo tempą ir patyrimus klasėje.
Psichologė J. Stupelienė
Svarbu atsakyti į paaugliams kylančius lytiškumo klausimus
Lytinio švietimo ir seksualinio elgesio temos neįtrauktos į „Pažinimo medžio“ socialinių įgūdžių programos turinį. Vis dėlto mokinių tėvai ir auklėtojai pagal poreikį kartu inicijuoja tokių pamokų ciklus savo klasėms.
„Pažinimo medžio“ gimnazijos vadovė ir gimnazistų klasės auklėtoja Rita Navikienė pastebi, kad vaikams ir paaugliams kyla daug klausimų, į kuriuos jie bet kokiu atveju ieško atsakymų, bet ne visada geba įvertinti šaltinių patikimumą.
Kartais vaikai nori pasikalbėti „nepatogiais“, su lytine branda susijusiais klausimais. Džiaugiuosi, kad mūsų mokyklos bendruomenėje esama atvirų ir itin jautriomis temomis su vaikais gebančių kalbėtis šeimų, tačiau dalis paauglių visgi gėdijasi kalbėti apie tai su tėvais. Kompetentingo lytinio švietimo specialisto pamokos mokykloje yra būdas vaikams gauti patikimą, pagal vaiko kognityvinę brandą pritaikytą informaciją ir atsakymus į rūpimus klausimus, – sako gimnazijos vadovė.
R. Navikienė taip pat atkreipia dėmesį į paauglių pasaulėvoką formuojančią technologinę pažangą, dažnai neįvertinant seksualinio pobūdžio rizikų, su kuriomis susiduriama internetinėje erdvėje.
Lytinis švietimas mokyklose reikalingas tam, kad mokiniai įgytų gebėjimų atpažinti netinkamo seksualinio elgesio apraiškas tiek realiame gyvenime, tiek internetinėje erdvėje, ir galėtų jas įveikti. Mes kreipiamės į akredituotus lytiškumo mokytojus, išmanančius vaiko fizinės ir emocinės brandos pokyčius, ir vedame dienos trukmės užsiėmimus, mergaičių ir berniukų grupėms, kad kiekvienas jaustųsi saugus atvirai kalbėti šiomis temomis ir drąsiai užduoti klausimus.
Gimnazijos vadovė Rita Navikienė
Asmeninis ryšys ir lygiavertis pagarbus santykis yra svarbi šios mokyklos filosofijos dalis. Gimnazijoje siekiama, kad mokiniai pasitikėtų suaugusiaisiais, o mokytojai vaiką ugdytų ne tik pamokomis, bet ir asmeniniu pavyzdžiu bei atvirumu.
Juk problemų jauni žmonės turi įvairiausių – nuo spaudimo ką nors gyvenime pasiekti iki (ne)meilės sau ar savo kūnui, – sako etikos mokytoja Kristina Petrošienė. – Su vaikais pamokų ir pertraukų metu kalbamės įvairiausiomis temomis, kad ir kokios sunkios, nepatogios ar asmeniškos jos bebūtų, tačiau vertybes pirmiausia formuoja šeima ir vaikui šeimos pozicija yra labai svarbi. Mūsų pareiga suteikti vaikui žinių, kurios galbūt kada nors padės jam išlikti saugiam ir adekvačiam. Tad džiaugiuosi, kad ir Lietuvos mokyklos mokys ne tik akademinių dalykų, bet ir sėkmingam bei saugiam gyvenimui būtinų įgūdžių.
