Naujausi Lietuvos moksleivių tyrimai rodo, kad tarp vaikų ir paauglių smarkiai didėja platinami psichoaktyvių medžiagų kiekiai ir jų rūšys, o žiniasklaidoje netyla sukrečiančios žinios apie sunkius ar net mirtinus paauglių apsinuodijimus narkotinėmis medžiagomis.
Sunerimę tėvai vis dažniau savęs klausia: „Ką mes galėtume padaryti, kad mūsų vaikas nepakliūtų į narkotikų pinkles?“
Prevenciniai procesai prasideda šeimoje ir pirmose klasėse
Prevenciniai vaiko elgesio procesai prasideda nuo mažų dienų, bendraujant šeimoje ir iš tiesų klausantis vaiko, kuriant glaudų ryšį, – sako „Pažinimo medžio“ socialinė pedagogė Lina Charčenko. – Vėliau vaikas iš savo saugios aplinkos žengia į mokyklą, kurioje egzistuoja naujos taisyklės. Sutardami dėl šių taisyklių laikymosi ir jų tęstinumo namuose, mokytojai ir tėvai formuoja vaikų nuostatas, o sulaukę ankstyvosios paauglystės, jie patys mums parodo, ar šios nuostatos įsitvirtino, ar jas pakeitė kitos.
Bręsdami saugioje aplinkoje vaikai patiria ir išorinio pasaulio įtaką, kurią daro draugai, neformalios grupės, televizija, socialiniai tinklai, įžymybės. Literatūroje nurodoma, kad ankstyvosios paauglystės laikotarpis apima 10–14 gyvenimo metus, tačiau iš ilgametės darbo praktikos galiu teigti, kad dažnas 9–10 metų vaikas save suvokia kaip pilnateisį visuomenės narį. Ši amžiaus grupė yra imliausia prevencijai ir tuomet formuojami pamatiniai įgūdžiai, kurie ateityje gali tapti vertybiniu pagrindu. Kita vertus, nereikėtų pamiršti, kad tai laikas, kuomet vaikai įgyja daugiau laisvių ir galimybių savarankiškai priimti sprendimus – jie laisviau keliauja, tyrinėja aplinką, dažniau lieka be priežiūros, – sako L. Charčenko.
Požymiai, kad vaiko gyvenime vyksta neigiami pokyčiai
Socialinė pedagogė pateikia požymių sąrašą, leidžiantį tėvams pastebėti, kad vaiko gyvenime vyksta svarbūs pokyčiai, kurie gali būti susiję su psichoaktyvių medžiagų vartojimu. Derėtų susirūpinti, jei bent 3 požymiai atliepia jūsų vaiko elgesį ir tęsiasi ilgiau nei du mėnesius, – įspėja L. Charčenko.
- Pasikeitę pomėgiai ir hobiai – tai, kas anksčiau sekėsi ir patiko, tapo nebesvarbu;
- Nereguliari mityba ir atsiradęs didelis išrankumas maistui;
- Nenoras eiti į mokyklą, žemesni mokymosi rezultatai, vėlavimas į pamokas;
- Vangumas ir mieguistumas;
- Nuovargis be priežasties ir noras būti uždaroje erdvėje, vengimas būti su šeimos nariais;
- Pasikeitęs draugų ratas, dažnas noras išeiti vakare pasivaikščioti, dalyvauti vakarėliuose ar likti nakvoti pas draugus;
- Atsiradę nauji arba prarasti turimi asmeniniai daiktai.
Bendravimo su vaiku paslaptis: 70 proc. kalba vaikas, 30 proc. – jūs
Dažnai vaikai baiminasi prisipažinti tėvams, kad pabandė ar vartoja psichoaktyvias medžiagas. „Jie supranta, kad savo elgesiu išduoda tėvų pasitikėjimą ir labiau už viską bijo audringos tėvų reakcijos, – sako socialinė pedagogė. – Konsultuodama tėvus visada pabrėžiu, kaip svarbu suprasti ar bent įsivaizduoti, su kokiomis grėsmėmis susiduria mokiniai. Rekomenduoju su vaiku kalbėti ramiai, įsiklausyti į tai, ką sako vaikas, ir atliepti jo savijautą, o ne savo jausmus – pyktį, nusivylimą.
Rytoj viską galėsi pradėti iš naujo ir tau pasiseks įveikti sunkumus. Mes esame šalia, padėsime tau, – tai bene galingiausi žodžiai, kuriuos tėvai gali pasakyti savo vaikui tokioje situacijoje.
Itin veiksminga išklausyti vaiko nuomonę ar požiūrį į narkotikų vartojimą, kai tėvai jam suteikia galimybę garsiai svarstyti ir įvardinti, ką galvoja. Tai ypatingas momentas, tad vaiko atvirumo akimirką svarbu neskubėti ir skirti pokalbiui laiko. Klausyti, nepertraukti, pasitikslinti, ar gerai suprantate, išlikti ramiam, nepriklausomai nuo to, kaip keistai beskambėtų vaiko nuomonė ir viduje kiltų prieštaringi jausmai. Padėkokite vaikui už atvirumą, susitarkite, kad po kurio laiko grįšite prie šios temos ir ją dar kartą aptarsite. Kuo dažniau kalbėsitės, tuo lengviau pastebėsite besikeičiančią paauglio nuomonę ir nuomonės pokyčius lėmusius aplinkos veiksnius, – pataria L. Charčenko. Specialistė pateikia pokalbio formulę: 70 proc. laiko klausytis, ką kalba vaikas, o sau leisti kalbėti iki 30 proc. laiko.
Prisiminkite save tokio amžiaus
Paauglio priimamiems sprendimams įtakos turi įvairios priežastys, kurios tėvams gali būti nežinomos ar nesusijusios su jiems matoma vaiko kasdienybe. Tėvams svarbu suprasti, kad noras rizikuoti ir eksperimentuoti yra vaiko palydovas iki pat pilnametystės ir vėliau, tad lieka tik stebėti, kaip ir kokias išvadas pasidarys vaikas, ir bandyti kuo subtiliau aptarti tokius klaidingus įsitikinimus kaip:
- „man taip nenutiks“;
- „nieko baisaus, šalia buvo draugai”;
- „visi taip daro“;
- „kiti daro dar blogiau“;
- „tai normalu, jūs nesuprantate paauglių“;
- „taisyklės skirtos laužyti“ ir pan.
Prisiminkite save tokio pat amžiaus ir kas tuo metu darė įtaką jūsų sprendimams, tačiau pokalbio su vaiku metu venkite lyginti savo ir vaiko situacijas. Verčiau vaikui pasiūlykite išspręsti jūsų paauglystės situaciją.
Mokytojai neturėtų toleruoti juokų apie narkotikų vartojimą
Eksperimentuoti su psichoaktyviomis medžiagomis pradedama jau ankstyvoje paauglystėje, mėgdžiojant vyresnius, sutinkamus kieme, būreliuose, prekybos centruose, mokykloje, – pasakoja L. Charčenko. Specialistė pateikia pavyzdį, kuomet jaunesnio amžiaus paaugliai imituoja rūkymą ar kitokį psichoaktyvių medžiagų vartojimą ir taip tikrina savo įvaizdį grupėje.
Mokytojams tokiu atveju labai svarbu stebėti mokinių grupės nuostatas ir reakcijas į tokį elgesį – ar mokiniai prisimena susitarimą dėl sveiko gyvenimo būdo, kalba apie žalą ar priešingai – pokštaudami ir juokaudami prisideda ir atkartoja pasirinktą psichoaktyvių medžiagų vartojimo veiksmą.
Mokytojui svarbu užtikrinti, kad toks elgesys grupėje netaptų priimtinu ir pasikartojančiu juokeliu, kad po kurio laiko nuo teorijos nebūtų bandoma pereiti prie praktikos.
„Pažinimo medžio“ mokyklose vykstančių socialinių įgūdžių pamokų metu mokiniai su klasės auklėtoju ir psichologu tobulina socialinius įgūdžius, aptaria grupei rūpimus klausimus, gilina kritinį mąstymą. Saugumą klasėse kuria tvirti susitarimai ir mokinių įsipareigojimai. Sutartos ribos sukuria aiškumą, kuris padeda vaikams reguliuoti savo elgesį, ugdyti savikontrolę, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tai netiesioginiai, tačiau pagrindiniai prevenciniai procesai, kuomet mokiniai žino susitarimą, supranta, kodėl jo reikia ir kokios pasekmės laukia jo nesilaikant.
Įskiepijus tokį mąstymo modelį, ateityje tampa sunku jį laužyti. Dideliu privalumu taip pat yra nedidelės – iki 15 mokinių klasės, kuriose mokytojai kiekvienam vaikui gali skirti pakankamai dėmesio ir laiko, pastebėti ir laiku reaguoti į mokinių savijautas.
Tik tuomet, kai vaikas jaučiasi matomas, žino, kad jis rūpi, pastebimas jo netinkamas elgesys ir suteikiama pagalba, paauglys geba atsispirti ir priimti teisingus sprendimus.
Daugiau apie „Pažinimo medžio“ ugdymo filosofiją skaitykite čia>>.
