Gabiems vaikams reikia ne daugiau užduočių, o daugiau supratimo

Mokytojai dažnai susiduria su vaikais, kurie užduotis atlieka greičiau, bet vėliau ima nuobodžiauti, išsiblaško ar net trukdo kitiems. Tokie mokiniai kartais laikomi „nepatogiais“, nors iš tiesų gali būti aukštesnių gebėjimų. Vaikai, kurie neišnaudoja savo intelektinio potencialo, dažnai susiduria su sunkumais – jiems gali kilti mokymosi, elgesio ar emocinių iššūkių, kuriuos geba kompensuoti aukštu intelektu. „Gabumai nebūtinai reiškia dešimtukus. Gabus vaikas gali būti labai jautrus, kūrybiškas, nekantrus ar konfliktiškas – ir būtent tai kartais trukdo jį laiku pastebėti“, – teigia „Pažinimo medžio“ gimnazijos pedagogė ir Mokslių vaikų programos vadovė Aušra Degutytė-Kančauskienė. Dažniausia žemų akademinių pasiekimų priežastis – netinkami ugdymo metodai, nepakankami ambicingi akademiniai iššūkiai. Pedagogė teigia, kad mokytojai jau pradinėse klasėse pastebi išskirtinius vaikų gebėjimus, tačiau jų pasirengimas atpažinti ir ugdyti gabius mokinius vis dar nepakankamas.

Gabūs, bet neatliepti

Analizuodama Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenis, A. Degutytė-Kančauskienė atkreipė dėmesį, kad vos 14 proc. Lietuvos mokyklų kryptingai ugdo gabius mokinius, o iš daugiau nei 14 tūkst. stebėtų pamokų tik 28 buvo skirtos gabių vaikų poreikiams (remiantis NŠA tyrimo duomenimis). Pasak pedagogės, tai rodo, kad dauguma gabių mokinių lieka neatliepti – jiems nekeliama papildomų iššūkių, jų gebėjimai neplėtojami, o motyvacija dažnai išblėsta. „Vis dar gajus mitas, kad gabūs mokiniai geba mokytis patys ir jiems nereikia pagalbos. Iš tiesų jie taip pat susiduria su emociniais sunkumais, vienišumo ar atskirties jausmu“, – pabrėžia A. Degutytė-Kančauskienė.

Kas iš tiesų veikia?

Analizuodama naujausius pasaulinius mokslinius darbus A. Degutytė-Kančauskienė išskyrė keturias efektyviausias gabių mokinių ugdymo strategijas:

• turinio glaudinimas – jau išmoktas temas keisti sudėtingesnėmis užduotimis;
• projektinis mokymasis – kai vaikai dirba prie jiems įdomių temų;
• diferencijavimas – užduotys pritaikomos pagal mokinio gebėjimus ir tempą;
• universalaus dizaino mokymosi principai – lankstus, įtraukus mokymas, kuriame kiekvienas vaikas gali atsiskleisti.

„Gabūs vaikai turėtų mokytis įtraukioje klasėje, kurioje visi dirbtų savo tempu, ugdytų ne tik žinias, bet ir empatiją bei socialinius įgūdžius, – teigia pedagogė A. Degutytė-Kančauskienė. – Šie vaikai jautrūs, smalsūs ir dažnai pažeidžiami, todėl jų potencialas atsiskleidžia tik tada, kai juos suprantame ir palaikome.“

Mokslių vaikų programa kaip pastiprinimas vyraujančiam požiūriui į švietimą

A. Degutytė-Kančauskienė ne tik gilinasi į gabių mokinių ugdymo strategijas, ji taip pat vadovauja „Pažinimo medžio“ Mokslių vaikų programai, kurios tikslas – realizuoti turimą mokinių potencialą. „Pasak amerikiečių psichologo ir vieno garsiausių gabių mokinių ugdymo tyrėjų J. Renzullio, gabumai pasireiškia tada, kai susijungia aukštesni nei vidutiniai gebėjimai, kūrybiškumas ir atkaklumas siekiant tikslo. Mokslių vaikų programos tikslas – padėti potencialą turintiems vaikams augti“, – pasakoja programos vadovė A. Degutytė-Kančauskienė.

Minėtas efektyviausias gabių mokinių ugdymo strategijas ji su specialistų komanda „Pažinimo medžio“ mokyklose praktiškai diegia dirbdama su moksliais vaikais. Koordinuojant „Pažinimo medžio“ mokyklai, kartu su Turkijos, Graikijos ir Kroatijos mokyklomis-partnerėmis, A. Degutytė-Kančauskienė su kolegomis plėtoja hibridinę pradinių klasių mokytojų kvalifikacijos kėlimo programą. Šios programos tikslas – įgalinti mokytojus atpažinti mokslius vaikus mišriose klasėse ir taikyti metodus, kurie įtraukia ir aukštesnį potencialą demonstruojančius mokinius. „Išplėtoję Mokslių vaikų programos modelį, sukursime svarbų pokytį ne tik pavienėse klasėse, bet ir išplėsime požiūrį į pradinį ugdymą“, – sako A. Degutytė-Kančauskienė. Ji pabrėžia, kad gabių vaikų ugdymas neturėtų būti tik pavienių pedagogų entuziazmas – tai itin svarbi valstybės švietimo politikos dalis.

„Pažinimo medžio“ mokyklose Vilniuje ir Kaune vykdoma Mokslių vaikų programa padeda mokiniams ne tik gilinti žinias, bet ir realizuoti savo mokymosi potencialą. Tai popamokinė veikla 2-6 kl. „Pažinimo medžio“ mokiniams, kurios metu mokiniai giliau, per praktines veiklas susipažįsta su įvairiomis mokslo ir meno disciplinoms, tyrinėja savo stiprybes ir mokymosi būdus, susitinka su įvairių sričių profesionalais, kuria ir pristato savo darbo rezultatus. Programa padeda mokiniams geriau pažinti save, įvardyti savo stipriąsias puses ir ugdyti kompetencijas, svarbias sėkmingai vaiko ateičiai.