Tėveliai auginantys ikimokyklinio amžiaus vaikus dažnai nerimauja dėl vaiko ateities, jo pasiruošimo mokyklai ir stengiasi padaryti viską, ką gali, kad užtikrintų sėkmę. Vis dėlto labai svarbu nepersistengti ir neatimti iš vaiko laimingos vaikystės ir jėgų, reikalingų kūnui augti.
Kaip puoselėti vaiko motyvaciją ir džiaugsmą mokytis pataria „Pažinimo medžio“ įkūrėja, psichologė Audronė Kancė-Grdzelišvili ir ikimokyklinio ugdymo mokytoja Justina Jankauskienė.
Vaikas yra smalsus iš prigimties
Fiziškai ir emociškai sveikas vaikas pasižymi didžiuliu smalsumu, noru atrasti, patirti. Didžiulis vaiko įspūdžių troškimas – jo vidinės motyvacijos ašis. Ją būtina saugoti, nes jos reikės visą vaiko gyvenimą: baigiant mokyklą, universitetą, galbūt keičiant profesiją ar tobulėjant. Vaikui svarbu turėti vidinių jėgų keisti ir tobulinti savo gyvenimą – ne tik profesinį, bet ir asmeninį bei įgyvendinti svajones.
Neretai žmogaus gyvenimas tapatinamas su augalu. Kaip negalime paskubinti augalo augti, reikalauti iš jo žiedo, kuomet šaknys dar nėra tvirtos – taip negalime skubinti vaiko mokytis.
„Pažinimo medžio“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Justina Jankauskienė
Pasiruošimas mokyklai – vaiko paruošimas sklandžiam mokymuisi
Ruošiantis mokyklai, labai svarbu suprasti, kad tinkamas pasirengimas nėra vaiko išmokymas skaityti ir skaičiuoti. Nereikia su vaiku pereiti pirmos klasės programą. Juk ankščiau ar vėliau jūsų įdirbis baigsis ir vaikas susidurs su jam nauja medžiaga. Pamokose įpratus nuobodžiauti, vėliau tampa sunku įsisąmoninti, kad mokykla ta vieta, kur reikia susikaupti ir dirbti, – sako „Pažinimo medžio“ įkūrėja Audronė Kancė-Grdzelišvili.
Pasiruošimas mokyklai – pirmiausia vaiko paruošimas sklandžiam mokymuisi. Štai kelios veiklos, kurias darželio „Pažinimo medis“ pedagogai rekomenduoja tėveliams atlikti kartu su vaiku namuose puoselėjant jo motyvaciją mokytis:
Dėmesio koncentravimas
Padėti vaikui koncentruoti dėmesį galite lipdydami iš sūrios tešlos, molio ar vaško, piešdami įvairiomis priemonėmis ar konstruojant. Taip pat koncentruoti dėmesį padės nuoseklus dienos ritmas, kuris vaikui suteiks aiškumo ir saugumo bei gebėjimą orientuotis dienos laike ir pereiti nuo vienos veiklos prie kitos.
Atsakomybės ugdymas
Vaiko atsakomybę tėveliai gali ugdyti patikėdami jam tam tikras pareigas namuose, ugdydami jo gebėjimą atlikti užduotis. Tėveliai gali įtraukti vaiką į paprastus namų ruošos darbus: nušluostyti stalą po valgio, valyti dulkes, sudėti rūbus į skalbimo mašiną, rūpintis augintiniu (į dubenėlį įpilti vandens) ir pan. Psichologė rekomenduoja vaikui nustatyti tvarkingo kambario taisykles (pvz., naujo žaidimo nepradėti kol nesutvarkyti daiktai po buvusio žaidimo). Tėveliai turėtų būti šalia ir padėti vaikui struktūruodami tvarkymosi eigą: iš kokių žingsnių susidės susitvarkymas (pvz., pradėti nuo kaladėlių), priminti, kur yra koks daiktas, padrąsinti įveikus kiekvieną etapą. Laikui bėgant ši veikla taps vaiko įgūdžiu, kurį jis naudos mokykloje, kuomet susidurs su kompleksinėmis užduotimis ir projektiniu darbu.
Savarankiškumo skatinimas
Vaiko savarankiškumo skatinimas ugdo jo pasitikėjimo savimi jausmą ir augina savivertę. Svarbu, jog vaikui atsidūrus jam naujose situacijose, jis iššūkius priimtų ne su didele baime, o su smalsumu. Kiekviena vaiko savarankiškai pasiekta pergalė stiprina jo vidinį jausmą „aš galiu“. 5-6 metų vaikui tėveliai gali patikėti sudėtingesnes užduotis: jie jau gali mokytis taupyti norimam pirkiniui, tausoti turimus daiktus (pvz., nepalikti lauke dviračio per naktį), po maudymosi susitvarkyti vonios kambarį ir pan.
Laiko planavimas
Gebėjimo planuoti laiką tėveliai turėtų pradėti mokyti aptardami, koks turėtų būti rytas ruošiantis į darželį ar priešmokyklinę klasę: ką iš vakaro reikia pasiruošti, iš kokių žingsnių susideda rytinė ruoša, kiek laiko reikia kiekvienam žingsniui atlikti? Naudinga nusimatyti apsidovanojimo laiką, pvz., 15 minučių animacinio filmo ar kitos vaikui malonios veiklos, jei pavyko laikytis dienotvarkės. Nereikėtų jaudintis, jeigu iš pradžių vaikui bus sunku. Vakare galime aptarti, kas ir kodėl nepavyko, persidėlioti laiką. Tėveliai gali kartu planuoti savaitgalį ir su vaiku nusimatyti, ką visa šeima norėtų per jį nuveikti ir kiek laiko skirti įvairioms veikloms. Derėtų leisti vaikui siūlyti veiklas ir jų seką, o tėvams tik uždavinėti klausimus, skatinančius vaiką mąstyti.
Akademinių gebėjimų ugdymas
Vaiko gebėjimas išreikšti mintis taisyklinga kalba ugdomas sekant pasakas ir skaitant knygas. Su vaiku galima aptarti kas perskaityta, padiskutuoti, kaip toliau vystysis skaitoma istorija, paskatinti istorijai sukurti naują pabaigą. Kai vaikas užduoda tėvams klausimą, nereikia skubėti atsakyti ar pataisyti vaiko, kai jis neteisus. Verčiau paklausti, o kaip mano jis pats? Kas būtų, jei atsitiktų taip, kaip jis galvoja? Su jau paaugusiais vaikais visa šeima galima žaisti žaidimą „taip-ne“, dėžėje paslėpus daiktą, o į klausimus galima atsakyti tik „taip“ arba „ne“.
Mokant vaiką skaičiuoti nuo 1 iki 10, svarbu suvokti skaičiaus esmę, mokytis rūšiuoti daiktus – tai yra matematinio mąstymo ir raštingumo pradžia. „Pažinimo medžio“ pedagogai rekomenduoja įvesti logišką daiktų laikymo tvarką kambaryje, kuomet vaikas mokytųsi atsirinkti, kad didesnės kaladėlės keliauja į vieną dėžę, mažesnės – į kitą. Keliaujant į lauką, vaikas gali suskaičiuoti kiek žaislų nešasi, namuose – kiek lėkščių reikia padengti šeimos stalui, kiek stiklinių, šakučių ir šaukštų. Skaičiavimui tapus natūralia vaiko gyvenimo dalimi, lengviau seksis mokykloje.
Tėvelių pagalbos svarba
Tėveliams svarbu suprasti, kad vaiko pasiruošimas mokyklai apima ne tik akademinius dalykus. Svarbi pasiruošimo pirmai klasei dalis yra vaiko emocinių ir socialinių kompetencijų vystymas. Juk didelę dalį to, kiek vaikas jaučiasi sėkmingas mokykloje lemia ne tik tai, kaip jam sekasi mokytis, bet ir tai, kaip jam sekasi bendrauti su bendraamžiais bei įveikti kylančius sunkumus.
Tėvams tenka atsakomybė neperspausti vaiko ir jo nenuvarginti, neišgąsdinti ir leisti pokyčiams pasiruošti savu tempu, būti tinkamu pavyzdžiu ne teoriškai, o kasdienėje gyvenimo rutinoje.
