Pedagogai priešmokyklinį ugdymą laiko labai svarbiu, mat besiruošdamas mokyklai vaikas ruošiasi svarbiems pokyčiams, naujam ir dar nežinomam gyvenimo laipteliui.
Jei priešmokykliniais metais vaiko ugdymas vyksta netinkamai, „sunkumai” gali likti visam gyvenimui, – teigia Ana Račiuvienė, darželių ir mokyklų tinklo „Pažinimo medis“ pavaduotoja ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui.
Tad kas keičiasi vaikui pereinant iš darželio į priešmokyklinį amžių? Štai keletas dalykų, paaiškinančių, su kuo susiduria pirmajai klasei besirengiantys vaikai ir tėvai.
Konkurencija / pasitikėjimas savimi
Ana pasakoja, kad darželiuose dabar jau nereti atvejai, kai skirtingo amžiaus vaikai ugdomi bendrose grupėse. Jose visuomet yra mažesnių vaikų, kuriais reikia pasirūpinti, todėl vyresni vaikai jaučiasi svarbūs, reikalingi ir pasitikintys savimi.
Tuo metu priešmokyklinio amžiaus vaikai jau patenka į vientisą bendraamžių socialinę terpę, kurioje gali įvykti susidūrimas su savo paties ribotumais, kadangi visuomet atsiras vaikų, kurie geba kažką geriau ar daugiau. Pasitikėjimo savimi klausimas gali susvyruoti.
Todėl šiame etape ypatingai svarbu, kad šalia vaikų dirbtų šiuos procesus išmanantys ir pastebintys pedagogai, padėsiantys vaikui suprasti ir priimti žmonių skirtumus, tinkamai išgyventi nesėkmes, džiaugtis savo asmeniniais laimėjimais.
Naujas pedagogas / laisvė rinktis = atsakomybė
Priešmokyklinėje grupėje vaikams adaptacinį stresą gali sukelti ir pedagogo pasikeitimas. Darželyje vaikai kelerius metus bendravo su vienais auklėtojais, o priešmokyklinėje grupėje juos ugdo visiškai naujas žmogus. Vaikai turi išmokti juo pasitikėti, priimti naujas taisykles.
Pedagogė pataria grupės taisykles kurti kartu su vaikais, aptarti jas ir su tėvais. Taip bus užtikrintas jų suvokimas, priėmimas ir įgyvendinimas, – teigia ji. Priešmokyklinio amžiaus vaikai gauna daugiau laisvės , bet tuo pačiu mokosi priimti daugiau atsakomybės už savo veiksmus.
Dienos ritmas
Pedagogė pasakoja, kad vaikų pasiruošimas mokytis mokykloje vyksta visą dieną nuo ryto iki vakaro, nesuskaidant į atskiras dalis, o integruojant ugdymą į visas dienos veiklas. Priešmokyklinio amžiaus vaikai priima dieną kaip visumą. Pavyzdžiui, ryto rato metu, suskaičiuojant, kiek grupėje mergaičių ir berniukų, vėliau apskaičiuojant, kiek reikės lėkščių pietums ir pan. integruojant ugdymo veiklas į kasdienę vaiko rutiną.
Ugdymo turinys maksimaliai atspindi vaikų poreikius, derinant spontaniškas vaikų veiklas su organizuotomis pedagogų.
Ugdymo(-si) veiklos
Ana teigia, kad net kaip žaidimas atrodančios veiklos kryptingai ugdo. Pavyzdžiui, anksčiau vaikus tiesiog mokindavo raidžių pernelyg „neužsižaisdami“. Šiais laikais vaikai iki mokyklos mokosi „veikdami“, mokymasis yra neišgalvotas, o išplaukiantys iš natūralaus poreikio: mokosi užrašyti savo vardo pirmąją raidę, savo vardą (nes reikia užrašyti piešinį), mamai sveikinimą.. ; mokosi tarti garsą, o ne raidę (pvz., m, n, o ne em, en), tai svarbu pradedant skaityti; sulieja jį su vaizdu, pasitelkia įvairias jusles raidėms pajusti (pvz., maišelyje apčiuopia raidę ir bando pagal formą ją atspėti).
Toks patyriminis ugdymas leidžia vaikams lengviau „įrašyti“ į atmintį svarbią informaciją ir kartu neatima iš jų dar jiems tokio brangaus žaidimo elemento, – teigia pedagogė.
Socialinė emocinė kompetencija
Pedagogė pripažįsta, kad anksčiau tėvams svarbesni atrodė vaikų akademiniai pasiekimai, tačiau pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie socialinių, emocinių kompetencijų svarbą. Vaikams augant vis svarbesnis tampa ne tik jų santykis su artimiausia aplinka – tėvais, bet ir su bendraamžiais, naujais žmonėmis, sutinkamais ir grupėje ar grupės bendruomenės šventėse, ir išvykose.
Todėl priešmokyklinėje grupėje paprastai daug dėmesio skiriama šių kompetencijų vystymui, kuriama vis daugiau situacijų šioms kompetencijoms įgyti ir lavinti.
Vaikai seka pavyzdžiu
Ypatingai svarbu vaikus auginti pagarbos atmosferoje. Vaikams būtent šiame amžiuje verta diegti suvokimą, kad klysta visi žmonės, net suaugusieji, mokyti nesmerkti suklydusio žmogaus. Tėvai ir pedagogai šiame procese vaidina kertinį vaidmenį ne tik taikydami ugdymo metodus, bet ir demonstruodami asmeninį pavyzdį. Pedagogams tenka didžiulė atsakomybė, nes vaikai mokosi ne iš sakomų žodžių ar nurodymų, o iš pavyzdžio, – teigia pedagogė.
Žinoma, pedagogas turi būti vertas būti pavyzdžiu, todėl ugdymo įstaigoms tenka atsakomybė pasirinkti darbui su vaikais tinkančius žmones.
Jei pedagogas žino krūvas teorijų, tačiau jomis negyvena, vaikai tai pajus ir ims priešintis, įsitikinusi Ana.
Žaidimai nebėra vien žaidimai
Priešmokyklinio amžiaus vaikams laikas mokytis planuoti veiklas, todėl prasideda ilgesni žaidimai, ilgalaikiai metiniai projektai. Vaikai mokosi žaisti ilgiau trunkančius žaidimus ir vėliau prie jų sugrįžti bei tęsti. Tampa svarbios socialinės kompetencijos: vaikai mokosi kurti taisykles, susitarti dėl jų turinio ir laikymosi, mokosi vadovauti, o kartais paklusti susitarimams. Tai ruošia vaiką mokyklai, sudėtingesniems santykiams ir veikloms.
Daugiau išvykų – daugiau įgūdžių
Priešmokykliniame amžiuje vaikai ima daugiau keliauti po miestą. Mažesnius vaikus darželių pedagogai dažniau „pasaugo“, kadangi pažįstama aplinka ir įprasta rutina vaikams suteikia jiems būtiną saugumo jausmą. Tuo metu ruošiantis mokyklai vaikai vis dažniau perkeliami į nenumatytas situacijas ir atveriami naujoms patirtims, įspūdžiams, pasakoja Ana. Jose vyksta patyriminis mokymasis, plečiasi akiratis ir auga socialinės kompetencijos.
Dalis vaikų yra pripratę būti tik su tėvais, todėl išvykos ir nepažįstamos socialinės situacijos ugdo savarankiškumą, moko elgesio taisyklių ir tvarkytis su natūraliu stresu.
Tai, kas suaugusiems gali atrodyti kaip nereikšmingas pokytis, vaikui atrodo kaip didžiuliai išbandymai, todėl priešmokykliniais metais organizuojamas apgalvotas, kryptingas ugdymas yra labai svarbus. Kaip ir pedagogai, kuriems tenka atsakomybė padėti vaikui tinkamai pasirengti mokymuisi mokykloje.
Ana Račiuvienė
Tėvams gi tenka atsakomybė „neperspausti“ vaiko ir jo nenuvarginti, neišgąsdinti ir leisti pokyčiams pasiruošti savu tempu, būti tinkamu pavyzdžiu ne teoriškai, o kasdienėje gyvenimo rutinoje. Kiekvienoje aplinkoje begalė priemonių ir galimybių „mokytis“, išnaudokite jas lengvai, paprastai ir be įtampos.
Straipsnis pirmąkart publikuotas 2020 m.
