Kaip manot, ar mokytojai dirba tik mokytojo darbą? O kas, jei sužinotumėt, kad mokytojas gali dirbti dar ir knygų leidykloje, keliuose žurnaluose bei televizijoje? Tokia aktyvi yra ir šiemet prie „Pažinimo medžio“ komandos prisijungusi 5 klasės auklėtoja bei lietuvių kalbos mokytoja Rita NAVIKIENĖ.
Be mokytojo darbo Rita redaguoja leidybai rengiamų knygų, žurnalų „National Geographic“ ir „National Geographic Kids“ kalbą ir padeda taisyklingai kalbėti TV3 žinių tarnybos žurnalistams.
Arba nuskęsti, arba suplakti sviestą
Pedagogo keliu Rita užtikrintai rieda nuo tada, kai viena kolegė pasiūlė išbandyti jėgas tarptautinėje mokykloje. Rita prisimena neatsispyrusi pagundai pagilinti anglų kalbos žinias. „Tai buvo didelis žingsnis iš komforto zonos, nes mokykla – anglakalbė… Pirmus metus jaučiausi kaip varlė, turinti tik du pasirinkimus: arba suplakti sviestą, arba nuskęsti“, – juokiasi.
Paklausta, dėl ko apskritai dirba mokytoja, Rita ilgai negalvoja: „Man tiesiog patinka būti su vaikais. Panašu, kad jiems irgi smagu būti su manimi. Myliu jų drąsą, smalsumą, o mane asmeniškai šildo suvokimas, kad su kiekvienu vaiku galima nuversti kalnus, jei atrasi jam tinkantį raktelį.“
Ritai prasminga atrodo asmeniškai dalyvauti ne tik stiprinant vaikų akademinę pusę, bet ir asmenybę bei tarpusavio santykius.
„Neseniai gavau savo buvusios auklėtinės žinutę apie jos širdies reikalus. Ir pati sau pagalvojau, kad būčiau norėjusi turėti mokytoją, kuriai net naktį galiu parašyti tai, kas man aktualu, ir gauti atsaką“, – pasakoja Rita.
Yra per daug geros literatūros, kad skaitytumėm pusėtiną
Mokytoja teigia, kad, deja, pastaraisiais metais mokinių lietuvių kalbos raštingumas blogėja, tuo metu anglų kalbos – gerėja. Vaikai lietuvių kalbą vartoja daugiausia tarpusavio komunikacijai, tačiau nebebrangina kaip gimtosios kalbos.
„Pradėkime nuo to, kad lietuvių yra sunki kalba, todėl net dalis suaugusiųjų jos gerai neišmano ir vartoja atmestinai. Gaila, tačiau išmanyti gimtąją kalbą nebėra prestižo reikalas“, – teigia mokytoja Rita ir kelia prielaidą, kad prie to prisidėję ir griežti kalbos prievaizdai.
Pasak jos, kritinė masė žmonių nežino ir netaiko kalbos teisingai. Prie pasipriešinimo, mokytojos nuomone, prisidėjo ir kalbos prievaizdų užimta baudžiančiojo, o ne pagalbininko pozicija. Žinoma, atleisti vadžių nereikia, nes kalba patirtų žalą. „Pavyzdžiui, mes vis dar neatsikratėme rusicizmų, anglicizmų kalboje, tačiau kalba yra gyvas organizmas, ji nuolat kinta ir vystosi. Juk šnekamoji ir prestižinė kalba yra skirtingi dalykai, todėl tikėtis, kad visi vartos tik prestižinę kalbą, yra ir naivu, ir nereikalinga“, – sako Rita.
Paklausta apie vaikų skaitymą, Rita sako apgailestaujanti, kad vaikams privalomos skaityti literatūros sąrašai yra vangiai atnaujinami. „Gerbiu mūsų literatūrą, tačiau pasaulinės literatūros kontekste mūsiškė atrodo gana skurdžiai, todėl vietoj „Palangos Juzės“ verčiau kartu skaitykime pasaulinio lygio literatūrą – juk joje atsispindi universalios vertybės, ugdančios vaikus“, – pataria mokytoja.
Jos nuomone, šiandien lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas tikrai turi, iš ko rinktis, todėl neverta tikėtis, kad vaikai noriai skaitys jiems neįdomias ar neaktualias knygas – yra per daug geros literatūros, kad tenkintumėmės pusėtina. Vaikams knygos ima „kalbėti“ tuomet, kai mokytojas jiems pasiūlo puikius kūrinius ir dar sugeba „atrakinti“ kultūrinį kontekstą, stiprius veikėjų charakterius, nemoralizuoja ir leidžia intuityviai pasiimti tai, kas vertinga. „Geros knygos visada įtraukia ir moko“, – įsitikinusi Rita.
Problema, kad net mokytojai ne visuomet pasidomi naujais išleistais kūriniais. „Jums, pavyzdžiui, įdomu skaityti neįdomias knygas? Tai vaikams yra taip pat. Kodėl mes tikimės, kad vaikai skaitys ir dar mėgs knygas, jei prašome jų skaityti neįdomius kūrinius?“ – kelia klausimą Rita. Ji juokiasi, kad vieną kartą iš mokinio sulaukė atviro atsakymo, jog skaityti apie savaitę į kitą miestą vežimu keliaujantį vaiką jiems yra neaktualu ir nesuprantama.
„Visada seku K. Urbos sudaromus knygų vaikams sąrašus – jis atrenka geriausias knygas. Man kaip profesionalei labai įdomu stebėti, kokie kūriniai paminimi ir, tenka pripažinti, pati pasirinkčiau labai panašius“, – apibendrina Rita ir… išeina garsiai skaityti savo auklėjamai klasei naujai išleistos knygos.
